Nuo Danijos iki Kinijos – visi fiksuoti valiutų kursai dėmesio centre

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Johnas Hardy's

2015-02-04 16:20

 Fiksuoti valiutų kursai visame pasaulyje pateko į dėmesio centrą po sausio 15 dienos sukrėtimo valiutų rinkose, kuomet Šveicarijos nacionalinis bankas netikėtai atšaukė maksimalią franko (CHF) kainos ribą. Beieškant analogų Šveicarijos franko situacijai Europoje daugiausia dėmesio susilaukia dvi valiutos: Danijos krona (DKK) ir Čekijos krona (CZK). Spaudimas fiksuotam Danijos kronos kursui pastaruoju metu buvo toks stiprus, jog net tris kartus išprovokavo Danijos nacionalinį banką „Nationalbanken“ (centrinį banką) sumažinti palūkanų normas (iki dabartinių neigiamų 0,50 proc.) bei per sausio mėnesį valiutų rinkose parduoti, kai kuriais apskaičiavimais, apie 100 mlrd. Danijos kronų (13 mlrd. eurų (EUR) arba apie 5 proc. Danijos BVP).

Tačiau Danija nėra Šveicarija – Danijos krona prekiaujama nedaug, o investuotojų akyse ši valiuta nėra įgijusi „saugaus uosto“ statuso. Be to, didelė dalis Danijos pensijų sistemos turto yra denominuota užsienio valiutomis, tad danai kovos iš paskutiniųjų, siekdami išsaugoti jo vertę. Danijos iždas jau bendradarbiauja su „Nationalbanken“, pristabdęs ilgalaikį vyriausybės skolinimąsi, tokiu būdu versdamas norinčius įsigyti Danijos kronų investuoti į trumpalaikės skolos vertybinius popierius, kurie yra nepatrauklūs dėl siūlomos neigiamos grąžos. Galiausiai, Danijos krona yra paskutinioji antrojo valiutų kurso (ERM II) dalyvė, todėl fiksuotas kursas privalo būti palaikomas ir Europos centrinio banko jėgomis.

Čekijos krona ko gero yra įdomesnis atvejis. Jos kursas nėra fiksuotas euro atžvilgiu, tačiau Čekijos nacionalinis bankas yra paskelbęs minimalią 27 EUR/CZK kurso ribą. Tokiu monetarinės politikos įrankiu centrinis bankas siekia išvengti defliacijos ir paskatinti Čekijos pramonę, kadangi jo nustatoma palūkanų norma nulio ribą pasiekė dar 2012 metų pabaigoje. Įkvėpimo minimalios valiutos kurso ribos nustatymui iš dalies buvo pasisemta iš Šveicarijos nacionalinio banko nustatyto EUR/CHF kurso apribojimo, kuris staiga nebeatrodo toks įkvepiantis. Nors šiuo atveju spekuliuotojai turi daugiau šansų, vėlgi jie susiduria su mažomis prekybos dominančia valiuta apimtimis ir tvirtai nusiteikusiu centriniu banku. Be to, priešingai nei Šveicarijos nacionalinio banko atveju, čekai yra nurodę terminą, kiek laiko galios valiutos kurso apribojimas. Galbūt reikėtų tikėtis padidėjusio CZK kurso kintamumo Čekijos nacionaliniam bankui kitais metais mėginant panaikinti šį apribojimą? O artimiausiu metu rinkos spaudimą nustatytai valiutos kurso ribai galima bus įvertinti ketvirtadienį, kuomet centrinis bankas paskelbs naujausius užsienio valiutos atsargų duomenis.

Už Europos ribų pirmiausia dėmesį atkreipkime į naftą eksportuojančias valstybes, įsikūrusias Arabijos pusiasalyje. Su JAV doleriu (USD) fiksuoti šių šalių valiutų kursai turėtų patirti didelį spaudimą dėl smarkiai krintančios USD išreikštos naftos kainos. Tiesa, nepaisant to, jog stiprėjantis USD kelia riziką šių šalių ekonomikai, išryškindamas svaiginančio 2010-2013 metų periodo perteklius, kuomet nafta buvo brangi, o JAV doleris pigus, reikia nepamiršti, kad fiksuoti aptariamų valiutų kursai sunkius laikus yra išgyvenę ir anksčiau bei yra padengti milžiniškomis užsienio valiutos atsargomis.

Straipsnio puslapiai:

- Johnas Hardy's

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas