Nuo lauko iki pirkėjo stalo: kas nuo galutinės kainos atsiriekia daugiausiai?

(Puslapis 2 iš 3)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-07-10 17:09

Ragina atsižvelgti į nuolaidas

Lietuvos prekybininkų asociacijos direktorius Laurynas Vilimas dar anksčiau naujienų portalui tv3.lt sakė, kad LAEI vertinimai yra tik vidurkiniai, dėl to pieno antkainio dalis gali skirtis priklausomai nuo rūšies, parduodamo kiekio, galiojimo laiko ir t.t.

Be to, reikėtų atsižvelgti į parduotuvėse produktams taikomas nuolaidas.

„Jei nėra įtraukiamos nuolaidų kainų periodas, tada vaizdas gali būti šiek tiek netikslus dėl kainų dalių. Kadangi nuolaidos iš tiesų labai populiarus reiškinys tarp lietuvių, o didžioji dauguma prekių: ir daržovės, vaisiai, kiti produktai nuperkami su nuolaidomis, reiškia turi būti toje grandinėje pasverta ir tai. Reikia suprasti, kad realybėje nelabai atitinka ši grandinė tikrojo vaizdo“, – sako L. Vilimas.

Kieno dalis sumažėja taikant nuolaidą? Pasak L. Vilimo, vieno standarto nėra. Kiekvienam produktui akcijos pritaikomos skirtingai.

„Kai kurios akcijos ir nuolaidos inicijuojamos nebūtinai prekybininkų. Apskritai didžioji dalis akcijų daromos sutartinai su gamintojais: paskatinti prekių apyvartumą arba išsiparduoti senesnes, arba link galiojimo pabaigos einančias prekes. Ir tai būna dažnai gamintojo ir tiekėjo suinteresuotumu vykdoma. Tada sutariama, kokiomis proporcijomis nuolaidos dalis bus padalinta. Dažniausiai tai susitarimo reikalas, kokią dalį gaus prekybininkas, kokią gamintojas“, – įvardija L. Vilimas.

Tuo tarpu LAEI prezidentas Albertas Gapšys, kad nuolaidos vieną savaitę yra, kitą nėra. Dėl to tai nėra ta kaina, pagal kurią būtų galima vertinti.

„Tada tegul ne nuolaidą skelbia, o pastoviai tą kainą. Mes remiamės kainomis, kurias pateikia arba Lietuvos statistikos departamentas arba ŽŪM“, – nurodo jis.

Ūkininkams atrodo kitaip

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas piktinasi, kad tokie tyrimai nėra suderinami su pačiais ūkininkais. Dėl to pastarieji nurodo visai kitokius rezultatus.

„Jie ką skelbia su mumis nesiderina. Mes seniai kėlėme klausimus, bet jų skaičiavimai labai skiriasi nuo pačio ūkininko. Mes visada už tai, kad būtų ta grandinės pusiausvyra. Pirmiausia 50 proc. gamintojui turėtų būti, o likusi perdirbėjui ir prekybininkui.

Parduotuvėje pienas apie eurą, o ūkininkas gauna tik 20 euro centų. Perdirbėjas pasiima daug daugiau. Mano skaičiavimais, apie 60 proc. pasiima perdirbėjas, 20 proc. gamintojai ir 20 proc. prekybininkai.

Tie kurie mažiausiai įdeda darbo – daugiausiai uždirba, o tas ūkininkas, kuris vargsta nuo ryto iki vakaro, gauna mažiausią dalį“, – tikina J. Talmantas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas