Nuolaidų karta (3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-02-23 16:40

Ar pastebite tylų karą tarp prekybininkų? Ne? O turėtumėte, juk „patrankų mėsa“ ir kartu karo grobis esame mes, pirkėjai.

Vos iškabinami nuolaidų ženklai vienose vitrinose, žiūrėk, kitas prekybos centras reklamuoja apie dar didesnes, iki šiol neregėtas nuolaidas. Suviliojami net lojalūs pirkėjai – ima ir apvažiuoja kelis prekybos centrus, išsirenka prekių, kurioms taikomos didžiausios nuolaidos.

Vargu ar toks nuolaidų karas prekybininkams padeda prisijaukinti pirkėjus. Net nuolaidų kortelės negelbėja, mat šiandien vargiai rastum žmogų, kuris neturi nė vienos, o dauguma naudojasi net kelių tinklų lojalumo sistemomis.

Karo pasekmė: tapome išlepę ir įnoringi – tikra nuolaidų karta. Kiek kartų padėjote daiktą į šalį vien todėl, kad šią savaitę jam netaikoma nuolaida? Kiek kartų parduotuvėje girdėjote frazę: „Palaukiam, gal vėliau bus nuolaida?“ Šiandien svarbiausia ne pati prekė ar jos kokybė – svarbiausia nuolaida.

Jai teikiama tokia reikšmė, kad nuolaidų karus pradėję prekybininkai šiandien priversti gudrauti: pirmiausia prekė gerokai pabranginama, o vėliau jai taikomos milžiniškos, užsienyje retai kur matomos keliasdešimties procentų nuolaidos. Tai tam, kad tinklui po tokių kassavaitinių išpardavimų negrėstų bankrotas.

Taip smarkiai vertiname nuolaidas ir taip labai jų laukiame, kad išvydę užrašą „pigiau“ perkame tiek, kiek vos telpa krepšelyje ar, dar blogiau, vežimėlyje. Svarbiausias klausimas: kiek kartų pirkote daugiau nei reikia vien todėl, kad prekei buvo taikoma nuolaida?

Skalbiamieji milteliai urmu (nors skalbyklės nėra), kalnai šiukšlių maišų (tiek užteks ir dabartinio 20-mečio anūkams), vasarinis langų plaunamasis skystis (už lango gūdi žiema), pigesni šokoladiniai sūreliai (nors pieno produktų nemėgstate), dešimtys pakelių greitai paruošiamų makaronų (nors esate nusiteikęs prieš tokį maistą). Pavyzdžių gausu, užtenka užmesti akį į kaimyno eilėje prie kasos prekių krepšelį.

Ir štai: norėdami sutaupyti vartojame daug, o išmetame dar daugiau – juk pigesnių sūrelių galiojimo laikas baigiasi, o skalbiamieji milteliai ima ir sudrėksta. Didėjant nuolaidoms auga ir šiukšlių kalnas. Galime guostis – lyg ir sutaupome. Tačiau ar iš tiesų?

 

- Redakcijos skiltis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas