Nuomos rinka Lietuvoje gali išpūsti ir NT burbulą

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Būstas

2017-05-15 17:42

Būsto kainoms ir skolinimuisi augant, Lietuvos bankas yra ramus, kad tai dar nerodo NT burbulo. Tačiau žvilgsniai krypsta į nuomos sektorių, mat būtent ten gali būti užslėpta rizika.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius Lietuvos banko organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pristatė mūsų šalies patirtį. Pasak jo, 2011 m. įvestos Atsakingojo skolinimosi nuostatos veikia, šiuo metu padėtis stabili, tačiau gali prireikti taikyti specialias priemones nuomos rinkai arba išimtinai Vilniui.

Kylančios kainos kaitina aplinką

Lietuviai – tauta, kuriai pirminis turtas, kurį būtina turėti yra būstas. Būtent dėl to šis sektorius toks svarbus ir jautrus – paveikiantis visą ekonomiką. Pasak T. Garbaravičiaus, nors NT kainos praeitais metais kilo netoli 10 proc., panašiai kilo ir pajamos. Dėl to svarbiausia yra tikrinti kainos ir pajamų santykį. Pažvelgus į jį matyti, kad situacija yra stabili ir neprimena prieškrizinio laikotarpio.

Lietuva viena iš pirmųjų Europoje įvertino krizės pamokas ir jau nuo 2011 m. taiko finansinį stabilumą stiprinančias priemones – Atsakingojo skolinimo nuostatus. Pasak jo, taikomos priemonės yra sėkmingos. Nors iš pradžių būsto kreditavimas buvo smukęs, dabar paskolos vėl pradėjo augti.

Konferencijoje jis teigė, kad būsto kainos kelia didelį susirūpinimą: būsto kainų ir pajamų santykis kelerius metu kyla, taip pat auga ir išduotų paskolų kiekis, o Lietuvoje NT yra pagrindinis namų ūkio turto komponentas. Dėl to kainų korekcijos atveju, yra grėsmė, kad sumažės vartojimas.

Tačiau tuo pačiu, anot jo, nėra jokių pasiūlos ribojimų, dėl Atsakingojo skolinimosi nuostatų namų ūkių įsiskolinimas – suvaldomas, bei bendrai žiūrint įsiskolinimo lygis šalyje ganėtinai žemas pagal tarptautinius standartus. Nerimą kelia nuoma

Per pastaruosius metus itin auga perkančiųjų antrą ar n–tąjį būstą nuomai skaičius. Būtent tai – pagrindinė Lietuvos problema ir čia sutelkiamas Lietuvos banko dėmesys.

„Tai nauja problema, kurią bandome atpažinti. Bandysime surinkti daugiau informacijos, ir žiūrėti, kiek tas reiškinys paplitęs ir, kiek jis toliau plinta. Pavyzdžiui, Anglijos centrinis bankas tam pritaikė specialias priemones. Mes dar tam neapsiruošę.

Susiformavusi situacija didina paklausą, o paklausa daro spaudimą kainoms. Būsto pirkėjai su skolintomis lėšomis kelia ir kainas. Yra rizikų, kad jei būtų kainų korekcija ar nuosmukis, tokie skolintojai, kurie nusipirkę antrinį ar tretinį būstą su tikslu išnuomoti, pirmieji pultų pardavinėti būstus: nuomos kainos kristų, jie nerastų klientų, o paskolas grąžinti reikėtų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Minimalios algos kėlimo paradoksas: atlyginimai paaugs net ir didesnes algas uždirbantiems?

Trišalė taryba pritarė Vyriausybės pasiūlymui nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio ...

Norint pritraukti gamybos milžinus, Lietuvai reikia suskubti: įvardijo silpnąsias vietas

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovę „Tesla“ bandanti prisivilioti Lietuva turėtų paskubėti gerindama investicinę aplinką. „Investuok Lietuvoje“ po apsilankymo ...

Palygino lietuvišką ir švedišką pensiją: pasivyti įmanoma

 Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių ...

Po „Lidlo“ pasiaiškinimo suglumusio Gitano Nausėdos reakcija

 Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas ...

Lietuvos bankas tikina, kad algos kils sparčiau nei kainos

 Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana ...

Nauji mokesčiai „pasmaugs“ likusius Lietuvoje: aiškėja, kas laukia dirbančiųjų Ekonomistas: aš pats nesitikiu pensijos iš „Sodros“

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę ...

Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės ...

„Lidlui“ pristačius naują kolekciją – ažiotažas: kodėl ta pati prekė Didžiojoje Britanijoje pigesnė?

 Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį ...

Minimalaus atlyginimo „trupinimas“ – idėjų stoka su populizmo prieskoniu

 Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai ...

Vaistai nuo emigracijos: tereikia „pažadėtosios“ algos?

 Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas