Nusirito iki „kvotinių moterų“


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2011-07-12 14:16

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri siūlo įteisinti kvotas moterims įmonių vadovybėje. Rezoliucijoje teigiama, kad jau 2014 metais moterys turėtų sudaryti 30 procentų Europos Sąjungos bendrovių vadovybėje, o 2020 metais – 40 procentų. Jei savanoriškomis priemonėmis to nepavyks pasiekti, bus priimtas teisės aktas, kuris įpareigos įmones tai daryti. Šiuo metu didžiausiose ES bendrovėse moterys vidutiniškai sudaro 10 procentų valdybos narių, vadinasi, per dvejus metus moterų skaičių valdybose reikės patrigubinti.

Pirma mintis, kuri kyla sužinojus apie tokias Europos Parlamento iniciatyvas – ar tam yra Europos Parlamentas ir ar tam renkami europarlamentarai, kad užsiiminėtų tokiais niekais, kai Europa patiria kur kas didesnių bendrų bėdų. Nykstantis Europos konkurencingumas, betvarkė valstybių finansuose, bankrotų link sparčiai žygiuojančios valstybinio socialinio draudimo sistemos, vėjais paleidžiami ES biudžeto milijardai, na ir aišku, miglota euro ateitis, kuria parlamentarams irgi derėtų rūpintis. Deja, dėmesio vertų pasiūlymų gydant šiuos Europos sopulius nėra. Tačiau moterys štai sulaukė išskirtinio dėmesio. Kas gi turėjo atsitikti, kad moteris – vadovė, kaip kokia nykstanti fauna, būtų įrašyta į Raudonąją knygą ir ją būtų imtasi taip intensyviai saugoti?

Kol kas nenutiko tikrai nieko tokio, dėl ko moterims reikėtų steigti draustinius. Tiesa, kai kurie darbo įstatymai, ypač tie, kurie nustato moterims išskirtines garantijas grįžtant į darbą po nėštumo ir gimdymo atostogų, mažina jų galimybes konkuruoti su vyrais. Tose srityse, kur negalioja Darbo kodeksas, karjerą padariusių moterų yra žymiai daugiau. Pavyzdžiui – politikoje. Štai ES šalyse narėse moterys sudaro apie 24 procentus jų parlamentų narių, užima 26 procentus ministrų postų. Lietuvos Seime moterys sudaro apie 19 procentų. Jei moterims-politikėms būtų pritaikytos analogiškos Darbo kodeksui apsaugos, politikoje moterų liktų mažiau. Padėtis būtų tiesiog absurdiška, jei, pavyzdžiui, politikė – seimo narė, ministrė ar šalies vadovė – nuspręstų susilaukti vaikelio, į darbą grįžtų po nėštumo ir gimdymo atostogų, ji turėtų būti grąžinta į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis. Skamba juokingai, tačiau šias nejuokingas nuostatas įmonėse ir dabar tenka praktiškai įgyvendinti. Tai iš dalies paaiškina, kodėl moterys gali būti mažiau pageidaujamos vadovaujančiuose postuose įmonėse.

Tačiau tai – kone vieninteliai moterų įsidarbinimo barjerai, bent jau Lietuvoje, kuriuos ir reikėtų naikinti. Visa kita – pačių moterų pasirinkimas, jų prioritetai. Vadovaujantis darbas yra ne tik didesnė alga, bet ir didesnė atsakomybė, kurią ne kiekviena moteris nori ir moka prisiimti. Jei europinės iniciatyvos bus įgyvendintos, įmonių efektyvumas bus sumažintas. Greičiausiai įmonėms teks paprasčiausiai priimti papildomų moterų, nes sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų atleisti iš darbo vadovą vyrą vien už tai, kad jis – ne moteris. Tačiau dar svarbiau nei efektyvumas yra tai, kad moterys bus tiesiog pažemintos. Tada jau tikrai reikės milžiniškų pastangų, kad atsikratytų „kvotinės moters“ reputacijos ir tuo atveju, jei priimta dėl profesionalumo. Ir koks mikroklimatas gali būti įmonėje, kurioje dalis vadovų – kvotiniai. Davus tokį kvotinį startą, ilgainiui galima sulaukti ir kitų „diskriminaciją“ mažinančių pasiūlymų, pavyzdžiui, dėl amžiaus ar rasės, dėl tautybės ar religijos. Ir kur toji riba, ties kuria valdžios sustos.

Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją

Rūta Vainienė, LLRI prezidentė

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas