Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

(Puslapis 1 iš 2)


Darbas (nuotr. 123rf.com)

2017-12-07 14:44

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 metų.

Tarptautinė personalo paieškos kompanija „CV-Online“ lapkričio mėnesį vykdė dirbančiųjų apklausą, kurios metu teiravosi, ar jie yra patenkinti savo darbu apskritai ir, ar, jų manymu, jie gauna teisingą atlyginimą.

Pasitenkinimas darbu apskritai (darbo sąlygomis, atlyginimu, karjeros galimybėmis) nuo 2016 metų 5,73 balo sumažėjo iki 5,69 balo (dešimtbalėje sistemoje).

Šiemet Lietuvoje labiausiai darbu apskritai nepatenkinti (įvertinimas mažiau nei 5 balai) sveikatos apsaugos darbuotojai, tuo tarpu 2016 m. tokių sričių buvo daugiau. Mažiau nei 5 balais pasitenkinimą darbu pernai įvertino bankų, draudimo, inžinerijos ir transporto srities darbuotojai, šiemet šių sričių darbuotojai yra sąrašo viršuje pagal pasitenkinimą darbu. O labiausiai patenkinti darbu yra IT, žiniasklaidos ir rinkodaros sričių darbuotojai.

18-25 amžiaus grupės respondentai pasitenkinimą darbu įvertino vos 4,48 balo, 26-35 metų amžiaus grupę galime vadinti labiausiai patenkintą darbu, jų įvertinimas – 6,14 balo. 36-47 metų respondentų pasitenkinimas darbu mažėja, tačiau vis tiek yra didesnis nei darbo rinkos naujokų ir siekia 5,59 balo.

Tokiam įvertinimui yra kelios priežastys, 18-25 metų amžiaus jaunimas dar tik pradeda savo karjeros kelią, dirba mažiau apmokamus, žemos kvalifikacijos, įgūdžių ir patirties nereikalaujančius darbus ar nuolat juos keičia, dažnas derina darbą ir studijas, jie nėra lygiaverčiai su patyrusiais darbuotojais, todėl jų pasitenkinimas darbu yra ganėtinai žemas.

O štai 26-35 metų darbuotojai yra karjeros zenite, dažnas jau yra atradęs savo darbo sritį, pakilęs keliais karjeros laipteliais, turi sukaupęs patirties ir reikalingų kompetencijų, o darbdavių ir kolegų pasitikėjimas leidžia šiek tiek aukščiau įvertinti pasitenkinimą darbu.

Įdomesnė situacija – atlyginimų srityje. 2013 metais 79 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos darbuotojų nurodė, kad jie gauna per mažą atlyginimą, 2016 metais nepatenkintų atlyginimu skaičius išaugo +1.45 proc., iki 80.45 proc., o šiais metais tokių yra 81,76 proc.. Nuo 2013 iki 2017 metų manančių, kad gauna neteisingą atlyginimą skaičius išaugo beveik 3 proc., nors atlyginimų augimas šiuo laikotarpiu Lietuvoje buvo vienas sparčiausių tarp Europos Sąjungos šalių.

18-25 metų amžiaus respondentų atlyginimo vidurkis siekia 510 Eur (į rankas), o jų manymu teisingas atlyginimo vidurkis turėtų būti 710 Eur, t.y. 40 proc. didesnis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas