Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

(Puslapis 1 iš 2)


Darbas (nuotr. 123rf.com)

2017-12-07 14:44

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 metų.

Tarptautinė personalo paieškos kompanija „CV-Online“ lapkričio mėnesį vykdė dirbančiųjų apklausą, kurios metu teiravosi, ar jie yra patenkinti savo darbu apskritai ir, ar, jų manymu, jie gauna teisingą atlyginimą.

Pasitenkinimas darbu apskritai (darbo sąlygomis, atlyginimu, karjeros galimybėmis) nuo 2016 metų 5,73 balo sumažėjo iki 5,69 balo (dešimtbalėje sistemoje).

Šiemet Lietuvoje labiausiai darbu apskritai nepatenkinti (įvertinimas mažiau nei 5 balai) sveikatos apsaugos darbuotojai, tuo tarpu 2016 m. tokių sričių buvo daugiau. Mažiau nei 5 balais pasitenkinimą darbu pernai įvertino bankų, draudimo, inžinerijos ir transporto srities darbuotojai, šiemet šių sričių darbuotojai yra sąrašo viršuje pagal pasitenkinimą darbu. O labiausiai patenkinti darbu yra IT, žiniasklaidos ir rinkodaros sričių darbuotojai.

18-25 amžiaus grupės respondentai pasitenkinimą darbu įvertino vos 4,48 balo, 26-35 metų amžiaus grupę galime vadinti labiausiai patenkintą darbu, jų įvertinimas – 6,14 balo. 36-47 metų respondentų pasitenkinimas darbu mažėja, tačiau vis tiek yra didesnis nei darbo rinkos naujokų ir siekia 5,59 balo.

Tokiam įvertinimui yra kelios priežastys, 18-25 metų amžiaus jaunimas dar tik pradeda savo karjeros kelią, dirba mažiau apmokamus, žemos kvalifikacijos, įgūdžių ir patirties nereikalaujančius darbus ar nuolat juos keičia, dažnas derina darbą ir studijas, jie nėra lygiaverčiai su patyrusiais darbuotojais, todėl jų pasitenkinimas darbu yra ganėtinai žemas.

O štai 26-35 metų darbuotojai yra karjeros zenite, dažnas jau yra atradęs savo darbo sritį, pakilęs keliais karjeros laipteliais, turi sukaupęs patirties ir reikalingų kompetencijų, o darbdavių ir kolegų pasitikėjimas leidžia šiek tiek aukščiau įvertinti pasitenkinimą darbu.

Įdomesnė situacija – atlyginimų srityje. 2013 metais 79 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos darbuotojų nurodė, kad jie gauna per mažą atlyginimą, 2016 metais nepatenkintų atlyginimu skaičius išaugo +1.45 proc., iki 80.45 proc., o šiais metais tokių yra 81,76 proc.. Nuo 2013 iki 2017 metų manančių, kad gauna neteisingą atlyginimą skaičius išaugo beveik 3 proc., nors atlyginimų augimas šiuo laikotarpiu Lietuvoje buvo vienas sparčiausių tarp Europos Sąjungos šalių.

18-25 metų amžiaus respondentų atlyginimo vidurkis siekia 510 Eur (į rankas), o jų manymu teisingas atlyginimo vidurkis turėtų būti 710 Eur, t.y. 40 proc. didesnis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas