Odeta Bložienė: ar kiekvienas amatininkas privalo tapti verslininku?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė

2016-03-16 11:36

Kasdieniai iššūkiai, su kuriais susiduria neseniai veiklą pradėjęs smulkusis verslas, ir iššūkiai, kuriuos sprendžia jau gerokai didesnį stažą skaičiuojantys verslai, yra gana skirtingi. Tol, kol verslas apsiriboja paprasčiausiu amatu, sukuriančiu kelias darbo vietas šeimos nariams, tol verslininkas susiduria su kur kas mažesniais iššūkiais. Plėtojant šeimos verslą labai paprasta sutarti, kad kurį laiką verslas bus prioritetas ir darbe, ir namuose, nesunku numatyti bendras veiklos kryptis, kurios labai dažnai persipina su tiesioginiu darbu – amatu.

Daug didesnis iššūkis – apsispręsti, ar amatą tikrai reikia paversti verslu. Svarstantis apie tai verslininkas turėtų įvertinti, kad žengus pirmuosius plėtros žingsnius, iškart kils naujų žmogiškųjų, profesinių užduočių ir iššūkių. Visai kiti reikalavimai bus keliami įmonės veiklos ir finansų planavimui, žmogiškųjų išteklių vadybai, kokybės kontrolei, vidinės komunikacijos vadybai.

Globėjas ar šaltakraujis verslininkas?

Tuo metu, kai apsisprendžiama mažą verslą auginti iki gerokai didesnio, nebepakanka tik iki tol pirmyn vedusio užsidegimo ir aistros idėjai. Itin svarbios tampa ir žmogiškosios savybės, asmeninė branda. Per didelis pasitikėjimas savo jėgomis, žiniomis, žmogiškosios patirties stoka, per daug optimistinis situacijos vertinimas būdingas jauniems, maždaug iki 30 metų amžiaus verslininkams. Neretai jie pernelyg pasitiki savo dar menka patirtimi ir neįvertina, kad turimų žinių gali nebepakakti naujame verslo plėtojimo etape.

Kad ir kaip nepatraukliai skambėtų, bet verslininkas turi būti šaltakraujis, tvirtas visais verslo gyvavimo etapais – rinkai augant ir ekonomikai traukiantis, sėkmės ir nesėkmės atvejais – ir gebantis priimti racionalius sprendimus. Pavyzdžiui, vadovavimas didesnei ar mažesnei žmonių grupei skyriuje ar departamente didelėje organizacijoje labai skiriasi nuo nedidelės įmonės valdymo. Vadovaujant smulkiajam verslui sprendimai kartais gali būti labai skausmingi ir greiti – išlaidų mažinimas gali reikšti atlyginimų mažinimą darbuotojams, su kuriais sieja ne tik darbiniai santykiai, bet ir draugystė. Kartais netgi gali tekti priimti sprendimus atleisti dalį darbuotojų, papildomą darbo krūvį perskirstant likusiems.

Jei vadovo prigimtis yra globėjiška ir jis su savo darbuotojais elgiasi motiniškai ar tėviškai, atskirti darbą ir asmeninius santykius jam gali būti sunku – tokiu atveju geriau apsiriboti darbo vietos kūrimu savo šeimos nariams. O turint didesnių ambicijų ir finansinių tikslų, geriau realistiškai vertinti savo galimybes ir pasisamdyti kvalifikuotą vadybininką ar vadovą.

Straipsnio puslapiai:

Gairės: amatai, finansai, verslas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas