Oriai senatvei nebūtina kaupti privačiai (1)

 Mąstantieji apie garbią senatvę renkasi vieną iš galimų būdų jai užtikrinti – pasitikėti valstybine pensija ir kaupti tik „Sodroje“ ar investuoti į II pakopos privačius pensijų fondus ir uždarbiu prisidėti prie didesnės senatvės pensijos. Nuo balandžio gyventojai pasveria galimybes sutaupyti, tiesa, neaišku, ar geriausias pensijų skaičiuoklės scenarijus nėra surežisuotas.

Nors plačiai aptarinėjami privačių pensijų kaupimo fondų privalumai, „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai išskiria atvejus, kai papildomai taupyti jau neverta – verčiau pasitikėti valstybės parama senjorams, kuri esą galėtų būti ir didesnė, jei valstybė remtų kaupimą ne tik privačiuose fonduose, bet ir „Sodroje“.

Ekonomistas ir sociologas profesorius Romas Lazutka abejoja pernelyg optimistinėmis pensijų skaičiuoklės prielaidomis – numatytas 4 proc. vidutinio atlyginimo augimas, o kapitalo grąža blogiausiu atveju – 5,5 proc. Taip skaičiuojant privačių fondų nauda būsimiems pensininkams didesnė. R. Lazutka svarsto, kad reikėjo trijų tipų scenarijaus – vidutinio, kai kapitalo grąža sutampa su atlyginimo augimu, optimistinio, kai ji didesnė, ir pesimistinio, kurio grąža būtų mažesnė už atlyginimo augimą. Negana to, jis svarsto apie galimą papildomai nekaupiančiųjų diskriminaciją, kurie, tarkime, negalėtų mokėti papildomų įmokų „Sodrai“.

„Skaičiuoklės prielaidose iš anksto įdiegtas tik vienos sistemos pranašumas, nors niekas nežino, ar algos augs 4 proc., ar kapitalo grąžabus 4,5, ar 6 proc. Kai šiuos dydžius parenka valstybinė institucija, o ne privati bendrovė, matyt, ji irgi reklamuoja vieną sistemą, – aiškina socialinių mokslų daktaras. – Kita vertus, jei žmogus nusprendžia 2 proc. nuo uždarbio mokėti papildomai į privatų pensijų fondą, valstybė jam prideda įmoką iš biudžeto, bet jei jis norėtų papildomai mokėti 2 proc. „Sodrai“, valstybė neleidžia ir nieko neprideda, nors mėgstama kalbėti apie konkurenciją tarp privataus ir valstybinio sektoriaus. Gali būti, kad žmogus nepasitikės numatytomis prielaidomis ir manys, kad kapitalo grąža bus 4 proc., o atlyginimo augimas 4,5 proc. Tokiu atveju jam naudingiau būtų mokėti „Sodrai“, nors lėšos liktų ten. Gyventojui sulaukus pensijos, jas atskaičiuotų iš dirbančių žmonių, bet jo įgytos teisės būtų didesnės.“

Pašnekovas įsitikinęs, kad didinant papildomas įmokas į pensijų fondus turėtų būti augti ir pensijos, vis dėlto, tokia galimybė negarantuojama. Įmokas valstybės biudžetui ir „Sodrai“ moka ir nekaupiantieji papildomai, tačiau jų pinigai paskirstomi dalyvaujantiems II pakopos pensijų fonduose. „Būtų gražu gerbti privačią nuosavybę ir rinkos ekonomiką, o valstybė tiesiog sumažintų gyventojų pajamų mokestį (GPM) 2 proc., „Sodros“ įmoką ir grąžintų tiems žmonėms. Pensijos privačios, todėl jei valstybė mano, kad reikia užtikrinti tam tikro dydžio pensijas, tai privačios įmonės neįsipareigoja garantuoti, jei nori, kad žmonės atsidėtų pensijas senatvei, tai turėtų būti užtikrinta per „Sodrą“, – dėsto jis.

• >
• 1
• 2
• 3
• >