P. Deightonas: kaip suorganizuoti didžiausią renginį pasaulio istorijoje (1)

(Puslapis 1 iš 4)


SCANPIX nuotr.

Specialiai iš Londono, Ieva Barauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-14 10:27

Rėmėjų paieška esant giliai recesijai ir 200 tūkstančių darbuotojų komandos valdymas – iššūkiai, tekę buvusiam „Goldman Sachs“ bankininkui Paului Deightonui per vadovavimo Londono olimpinių žaidynių organizavimo komitetui (LOGOC) metus.

Iki svarbiausio metų sporto renginio liko mažiau nei penki mėnesiai, o LOGOC vadovas šiam įvykiui pradėjo rengtis prieš septynerius metus. Šiandien jis kalba apie būsimą didžiausią renginį pasaulio istorijoje. P. Deightonui šis procesas – tarsi ritmingas būgno mušimas, kai negali praleisti nė vieno smūgio.

Pasaulis skaičiuoja paskutinius mėnesius iki Londono olimpinių žaidynių pradžios. Tačiau viena jų laukti, kai esi sporto gerbėjas, ir visai kita – kai esi šio didžiulio renginio organizatorius. Kokios svarbiausios užduotys jūsų komandai dar priešakyje?

Ateinančias dvidešimt savaičių mūsų laukianti veikla yra dviejų plačių krypčių. Pirmoji – užtikrinti, kad mes būtume pasirengę, antroji – kad žmonės, ši šalis, šis miestas būtų tinkamai nusiteikę, susidomėję.

Pasirengimas vyksta sklandžiai. Dauguma varžybų vietų jau pastatytos, komanda labai stipri, į ją surinkti puikūs žmonės. Bet per paskutines dvidešimt savaičių mums liko dar nemažai padaryti: pirmiausia reikia įrengti laikinąsias varžybų vietas, kurių bus nemažai – pavyzdžiui, paplūdimio tinkliniui, jojimo varžyboms ir taip toliau. Žaidynėms reikia nemažai dengtų laikinųjų arenų, čia mūsų laukia dar daug darbo.

Antra, mes atliekame daug testų, tikriname ir repetuojame. Mūsų darbotvarkėje – 42 testiniai renginiai, iš kurių 32 jau įvyko. Be to, yra daug kitų pratybų, kad būtume visiškai pasirengę.

Trečioji dalis – mobilizuoti darbo jėgą. Kad olimpinės žaidynės vyktų sklandžiai, stengiasi apie 200 tūkstančių žmonių. Pirmiausia tai mokama darbo jėga, samdoma LOGOC – jų dabar yra apie 3 000, o priartėjus žaidynėms skaičius padvigubės. Šiuo metu per savaitę pasamdome apie 100 žmonių! Antra, savanoriai – jų bus apie 70 tūkst. Juos taip pat reikia tinkamai parengti. Galiausiai yra apie 100 tūkstančių žmonių, dirbančių kompanijoms, kurių paslaugas perkame olimpinėms žaidynėms. Tai – saugumo, valymo, transporto, viešojo maitinimo specialistai.

Pasikalbėkime apie pinigus. Turėjote tikslą į LOGOC biudžetą surinkti du milijardus svarų. Ši užduotis jau įgyvendinta. Kokią strategiją pasirinkote ir su kokiomis kliūtimis susidūrėte?

Įdomus iššūkis organizaciniam komitetui – susirinkti savo pajamas. Vyriausybiniam sektoriui, infrastruktūros daliai to daryti nereikia – juos finansuoja vyriausybė. Kaip geriausiai apibūdinti šią užduotį? Mūsų darbas – surinkti du milijardus svarų pajamų ir tiek pat išleisti. Turime maksimizuoti pajamų pusę ir minimizuoti išlaidų dalį, kad tarp jų atsirastų balansas. Tai sudėtingas ir dinamiškas procesas. Septyneri metai, skirti pajamoms surinkti, neparankiai sutapo su ekonomine recesija. Tai nėra geriausia aplinka pinigams rinkti.

Straipsnio puslapiai:

- Specialiai iš Londono, Ieva Barauskaitė

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas