P. Gylys: euro zonos gelbėjimo planui alternatyvos nebuvo


Redo Vilimo (Fotodiena) nuotr.

Birutė Žemaitytė / Balsas.lt

2011-10-27 16:33

 Šiandien naktį konvulsijose buvo apsispręsta priimti neišvengiamus sprendimus. Alternatyva buvo tokia: arba ES griūva, nes euro zonos griuvimas yra ES griūties pradžia, arba imamasi realių žingsnių. Nors ar tie žingsniai išgelbės euro zoną, dar reikėtų pasvarstyti“, – sakė ekonomikos profesorius Povilas Gylys, komentuodamas ketvirtadienio paryčiais ES lyderių priimtą euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai.

ES lyderiai pritarė trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims: nurašyti 50 proc. Graikijos skolų, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc., Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų.

Apskritojo stalo diskusijoje „Neramumai pasaulyje: priežastys, padariniai ir tendencijos“ jis aiškino, kad visas pasaulis išgyvena krizę, nes ilgą laiką buvo galvojama, jog rinka viską išspręs, ir kiekvienas turime rūpintis tik savo reikalais.

„ Tai atvedė prie viešųjų reikalų krizės. Viešieji ar bendrieji reikalai Europoje buvo sprendžiami nepatenkinamai, nes visi tikėjosi, kad viskas išsispręs savaime. O ES konstrukcijoje yra esminių trūkumų. Gal tie, kurie kūrė ES, galvojo, kad kai ateis sunkūs laikai, ta politikų karta ir ras sprendimus. O gal buvo iki galo nesuprasta, kas yra ES, kam ji kuriama“, – svarstė ekonomistas.

Z. Balčytis: jeigu ES išliks, mums bus naudinga įsivesti eurą

Anot europarlamentaro Zigmanto Balčyčio, viena iš krizės priežasčių – ilgą laiką buvo tikima, kad laisvoji rinka viską sureguliuos, o valstybė turi kištis kuo mažau. Bet tai nepasiteisino.

„Veiksmai, kuriuos iššaukė kai kurių bankų, kurie buvo nekontroliuojami, veikla, vertybės, ekonominė sistema, sukūrė finansinę ekonomiką, kuri nepagrįsta realiomis materialinėmis vertybėmis. Todėl sujudėjus vienam sektoriui, o daugiausiai juda pietietiškos valstybės, kurios negalvojo kaip gyvens ateityje, tai iššaukė tam tikras globalines problemas, – sakė jis. – Mes visi esame surišti ir kartu reikia ieškoti būdų, kaip iš šitos situacijos išbristi“.

Paklaustas, ar reikia Lietuvai skubėti į euro zoną, buvęs finansų ministras (kaip tik tuo metu, kai jis užėmė šias pareigas, Lietuva dėjo itin daug pastangų, kad būtų įvykdyti Mastrichto kriterijai ir nuo 2007 m. sausio 1 d. mūsų šalis pereitų prie vieningos ES valiutos – red. past.) sakė, kad yra svarbesnių dalykų negu tai, kada mūsų šalis taps euro zonos nare.

„Aš matau šiandien didelę bėdą ir grėsmę ne tik Europai, ne tik euro zonai, Ne taip svarbu ar stos Lietuva į euro zoną, nes nors ir nesame įstoję, mokame savo įnašus į ES biudžetą – virš 2 proc. nuo BVP. Yra dalykų, kuriuos ES reikėtų spręsti, kad būtų daugiau teisingumo – dėl žemės ūkio, tiesioginių išmokų. Atrodo, kad tai šalutiniai dalykai, bet jie turi daug įtakos kiekvienos valstybės ekonominiam pagrindui. Bet šiandien nebūdami euro zonoje, mes neturime jokios įtakos sprendimams, kurie bus priimami euro zonos valstybėse. Tai nėra gerai, kad mes neturime sverto ginti savo interesų. Todėl ateityje politikams reikės spręsti stoti ar nestoti. Aš manau, kad jeigu šis darinys išliks, mes dėl savo ekonominės naudos, dėl galimybės įtakoti ekonominius ir politinius procesus, turėtume būti šioje bendroje erdvėje, ir esant bėdai turėti galimybę ne tik mokėti, bet ir galimybę būti paremtiems iš Europos stabilizavimo fondo“, – apskritojo stalo diskusijoje sakė Z. Balčytis.

- Birutė Žemaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas