P. Gylys: teisingumo, o ne kurios nors partijos naudai (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Balsas.lt

2012-03-17 08:09

 Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Povilas Gylys vadinamąjį FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) skandalą ir tai, kas šiuo metu vyksta politiniame šalies gyvenime, vadina „kova be taisyklių“, kuri kažkuriai politinei jėgai reikalinga sukelti „dūmų uždangos“ efektui. Vertinant šį skandalą iškyla daugybė paradoksalių faktų, o tai, kaip su juo tvarkomasi, neatitinka jokių tarptautinių politikos standartų ir veda į valdymo krizę.

Pasak profesoriaus, kuo toliau, tuo sunkiau suvokti procesą, nes jis yra daugialypis, o neatsakytų klausimų tik daugėja. NDJ, pavyzdžiui, stebina jau vien tai, kad asmuo, turėdamas tokią reputaciją kaip Raimundas Palaitis, apskritai galėjo tapti ministru. Juk jam, įvairių šaltinių duomenimis, buvo iškelta byla dėl dokumentų klastojimo, kurią, tiesa, prokuratūra nutraukė, nors pats faktas, pasak žiniasklaidos, tyrėjų buvo įrodytas.

Nepartinis demokratinis judėjimas taip pat labai abejoja, ar poligrafo duomenys yra pakankama priežastis priimti tokius sprendimus, kokius priėmė R. Palaitis. Tačiau NDJ vadovas tikisi, kad tiek šis, tiek apskritai FNTT vadovų atleidimo faktas bus įvertintas teismo ir bent kiek reabilituos valstybės institucijų įvaizdį, kurį gerokai sukompromitavo politikai.

Ne paskutinėje vietoje čia ir Prezidentės vaidmuo, kuri netenkino Premjero prašymo atleisti vidaus reikalų ministrą. „Nemanau, kad parlamentinėje respublikoje, kur prezidento galios yra ribotos, šis galėtų prieštarauti daugumai. Tačiau jeigu taip atsitinka, kad Vyriausybės vadovas negali dirbti su vienu iš komandos narių, o prezidentas neleidžia jo atleisti, vadinasi, Premjeras turėtų trauktis. Tada Vyriausybė formuojama iš naujo ar bent turi gauti naujus Seimo įgaliojimus“, – dėsto Povilas Gylys.

Arba dar vienas paradoksas – valdančiosios daugumos iniciatyva rengti interpeliaciją savo ministrui: „Švelniai tariant, tai – nekorektiška. Interpeliacijas organizuoti yra opozicijos reikalas, o valdantieji turi gausybę kitų įrankių situacijai valdyti. Pažeidžiamos elementarios politinio elgesio taisyklės, tarptautinėje praktikoje tai negirdėtas dalykas. Kitaip tariant, vyksta kova be taisyklių“, – komentuoja profesorius.

Jis mano, kad galbūt tokia situacija tėra „dūmų uždanga“, naudinga vienai ar kelioms politinėms jėgoms norint pridengti tam tikrus dalykus. „Pavyzdžiui, kad nesidomėtume, kaip ten iš tikrųjų buvo su Seimo Pirmininkės sūnaus ir jos vyro darbovietės pinigais, paimtais iš „Snoro“ sąskaitų iki jo bankroto, bei apskritai tuo, kas įvyko ir tebevyksta šiame banke, – svarsto P. Gylys. – O galbūt chaosas keliamas tam, kad nereiktų spręsti nepaprastai sudėtingo – energetikos klausimo“.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas