Padniestrė – Rusijos geopolitinė korta

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Viktor Denisenko / Geopolitika

2012-05-18 11:30

 Pastarųjų metų Rusijos geopolitiniuose žaidimuose Padniestrės korta beveik nebuvo traukiama. Net kai 2008 metais Maskva pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, nepripažintai Padniestrės Moldovos Respublikai (PMR) buvo leista suprasti, kad šis precedentas kol kas neturės didesnės reikšmės jos likimui. Tačiau tai nereiškia, kad Padniestrės korta yra visiškai išmesta iš geopolitinio žaidimo ar kad į šią nepripažintą respubliką Rusija žiūri kitaip nei į kitus jos palaikomus įšaldytų konfliktų subjektus. Atrodo, kad artimiausiu metu Padniestrė vėl gali atsidurti dėmesio centre. Žinoma, tai pirmiausia būtų susiję ne su pačia PMR, o su Rusijos ir Moldovos santykiais.

Moldova svajoja apie Europą

Šiais metais Moldova pradėjo kapstytis iš užsitęsusios politinės krizės, kuri įvyko dėl pokyčių šalies vidaus politikoje. Beveik du dešimtmečius šalį valdę komunistai prieš kelerius metus prarado valdžią, pralaimėję susivienijusioms liberalios pakraipos jėgoms. Tačiau Moldovos komunistų partija tebėra gana stipri ir rimta jėga. Šalis beveik trejus metus gyveno be prezidento, nes nors liberalioji koalicija ir turi šiandien daugumą parlamente, jos persvara nėra lemtinga. Moldovoje šalies vadovą renka parlamentas. Šita aplinkybė leido komunistams, dabar esantiems opozicijoje, sabotuoti naujojo prezidento išrinkimą, balsuojant prieš liberaliosios koalicijos siūlomus kandidatus. Tik visai neseniai Moldovos parlamentas pagaliau išrinko šalies vadovą. Juo tapo nuosaikus liberalų stovyklos atstovas Nicolae Timofti.

Moldovą šiandien valdančių politinių jėgų orientacija yra aiški – integracija į susivienijusios Europos erdvę, kiek galima greičiau ir efektyviau tolstant nuo Maskvos. Ši užduotis yra ne iš lengvųjų dėl kelių priežasčių. Pirma, Europos Sąjunga, kamuojama ekonominių problemų, artimiausiu metu neskubės atverti narystės durų dar kam nors. Moldovai ypač sunku tikėtis, kad toks stebuklas galėtų įvykti, nes šios šalies ekonomikos būklė vargu ar atitiktų europinius kriterijus. Dabartinei Moldovos valdžiai reikėtų forsuoti europinei integracijai reikalingas reformas.

Nepaisydamas šių sunkumų, naujasis Moldovos prezidentas yra nusiteikęs gana optimistiškai. N. Timofti pareiškė, kad, jo prognozėmis, Moldova galėtų tapti Europos Sąjungos nare jau po kokių septynerių aštuonerių metų. Žinoma, tik po radikalių reformų ir ekonomikos pertvarkos. N. Timofti tikisi, kad šiame etape Moldovai padės Rumunija, kuriai ne taip seniai pavyko įveikti integracijos į Europos Sąjungą kelią. Tačiau ir galimos sėkmės atveju ES durys Moldovai gali likti užvertos. Šiandien Kišiniovas vis dar nekontroliuoja visos šalies teritorijos. Įšaldytas Padniestrės konfliktas gali tapti rimta kliūtimi europinės integracijos kelyje.

Straipsnio puslapiai:

- Viktor Denisenko

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas