Padvigubėjo gyventojų susidomėjimas renovacija

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Balsas.lt

2014-01-17 12:54

Didėjantį renovacijos pagreitį rodo ne tik naujausi duomenys apie įgyvendintus ir įgyvendinamus projektus, bet ir dvigubai išaugęs pavienių gyventojų domėjimasis konkrečiais daugiabučių atnaujinimo klausimais. Jau kelerius metus veikianti nemokama konsultacijų linija, kuria gyventojams atsakoma į visus su renovacija susijusius klausimus, šiuo metu sulaukia dvigubai daugiau skambučių nei įprastai.

Konsultacijų telefonu gaunamų klausimų analizė rodo, kad dažniausiai teiraujamasi dėl finansinės projektų dalies – tokie skambučiai sudaro apie 40 proc. visų paklausimų. Apie 30 proc. skambinančiųjų domina atskiros renovacijos proceso dalys, kiti klausimai susiję su projektų administravimu, techniniu įgyvendinimu.

„Informacine linija gaunami užklausimai rodo, jog gyventojus domina ne bendra informacija apie daugiabučių atnaujinimą, bet labai konkretūs klausimai apie atskirus renovacijos etapus: vieniems rūpi investicijų projektų rengimas ir įsigijimas, kiti jau rimtai rengiasi artėjančiam statybų sezonui, kuomet prasidės rangos darbai. Turint omenyje, kad pavasarį planuojama pradėti rangos darbus 500 daugiabučiuose, kuriuose gyvena apie 30 000 tūkst. šalies šeimų, išaugęs konsultacijų poreikis yra visiškai suprantamas“, – tvirtina aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Dažniausiai užduodami klausimai nemokama informacine linija

Kokia parama bus teikiama nepasiturintiems ar renovacijos proceso metu tapusiems nemokiais gyventojams?

Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą visai renovacijai, t.y. jiems apmokamos visos investicijų projekto rengimo ir įgyvendinimo išlaidos, paskolos ir palūkanų grąžinimas. Taigi socialiai jautrių sluoksnių atstovams taikoma itin palanki paramos sistema, leidžianti jiems dalyvauti atnaujinimo procese.

Kokiam laikotarpiui bus teikiamos paskolos ir su kokiomis palūkanomis?

Kokiam laikotarpiui ir kokio dydžio paskolas imti, spręs patys gyventojai. Ilgalaikės paskolos daugiabučiams atnaujinti bus išduodamos su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Jos nesikeis visą paskolos grąžinimo laikotarpį, kuris gali siekti iki 20 metų. Iki šiol gyventojams tekdavo mokėti 5–12 proc. palūkanas, todėl dabartinės sąlygos yra kur kas palankesnės.

Kas administruos paskolos grąžinimą ir bus už jį atsakingas?

Paskolos grąžinimą administruos bendrojo naudojimo objektų valdytojas, o už paskolos dalies, tenkančios atitinkamam butui, grąžinimą bus atsakingas kiekvieno būsto savininkas.

Kiek butų savininkų turi pritarti renovacijai?

Sprendimą įgyvendinti namo atnaujinimo projektą priima būsto savininkai susirinkime arba balsuodami paštu. Susirinkimą turi kviesti namo bendrojo naudojimo objektų administratorius (bendrija, butų ūkio įmonė arba jungtinės veiklos sutarties įgaliotas atstovas).

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas