Pajamų nelygybė Lietuvoje: ištyrė algų skirtumus įmonėse

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-10-09 12:47

 Diskutuojant apie vieną opiausių Lietuvos problemų – pajamų nelygybę, Lietuvos banko tyrėjas pristatė duomenis, kaip skiriasi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir nuo ko tie skirtumai priklauso. Tuo tarpu ekonomistas tikina, kad didžioji nelygybė ateina ne iš atlyginimų skirtumo.

Lietuvos banko tyrėjas Mihnea Constantinescu nagrinėjo atlyginimų tendencijas Lietuvos verslo sektoriuje. Jis nustatė, kad atsiranda ryškūs skirtumai tarp eksportuojančių įmonių bei neeksportuojančių, o taip pat ir pabrėžė naują tendenciją, kuri susiformavo Lietuvoje po krizės.

 

Atlyginimų dydis susijęs su produktyvumu

M. Constantinescu tv3.lt portalui pasakojo, kad pagrindinis elementas darantis skirtį tarp mokamų atlyginimų įmonėse – produktyvumas. Tiesa nors produktyvumas skirtingose įmonėse ir padidėja vienodai, tyrimas parodė, kad valandinio atlyginimo augimas gali skirtis. Tad nors ir produktyvuams svarbus, yra ir kitų specifinių elementų kiekvienai verslo sričiai, kurie taip pat paaiškina atsirandančius skirtumus. Pavyzdžiui, ar įmonė eksportuoja ar ne: eksportuojančios įmonės dėl didesnio darbo našumo moka vidutiniškai didesnius atlyginimus nei neeksportuojančios.

Tikrai yra koreliacija, ir skirtingu laikotarpiu, skirtingose industrijose matyti kaip produktyvumo padidėjimas turi įtakos algos padidėjimui. Tai jaučiama visose industrijos šakose. Bet, pavyzdžiui, turime, kaip nekilnojamojo turto industriją, kur padidėjęs produktyvumas daug mažiau persiduoda į didesnę algą, nei, pavyzdžiui, gamyboje“, – informuoja jis.

Be to, jis išskiria, kad viena yra nagrinėti valandinį atlyginimą, visai kas kita – vidutinę sumokamą algą.

„Žiūrint į atlygį mokamą už valandą, nelygybė mažėja, tai yra pozityvu. Tačiau pastebime, kad vis daugiau įmonių įdarbina vis mažiau valandų. Tai reiškia, kad tave įdarbina, bet tu dirbsi ne 8 val. o 6 ar 4 val. per dieną. Ir kai pažiūrime į algų statistiką matome, kad daug didesnė algų nelygybė tose įmonėse, kuriose dirba įdarbinti pilnai darbo dienai ir mažesniam valandų skaičiui. Tai parodo ir kaip įmonės yra pajėgios gaminti. Diegiamos technologijos pakeičia žmogišką jėga ir nereikia darbuotojui dirbti 8 darbo valandų“ , – tv3.lt pasakojo jis.

Jis pateikia savo tyrimo rezultatus apie atlyginimų netolygumus skirtinguose verslo sektoriuose. Matuojant pagal valandinį atlyginimą, didžiausi skirtumai fiksuojami informacijos ir nekilnojamojo turto sektoriuose. „Tai gali būti labai nevienodų įgūdžių, reikalingų šioms pramonės šakoms, atspindys“, – nurodo M. Constantinescu. Mažesni skirtumai fiksuojami statyboje, žemės ūkyje ir gamyboje.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

A. Veryga apie vaistų pertvarką: „skandinavai taupydami nenugydo savo pacientų“

 Vykdant kompensuojamų vaistų sistemos pertvarką, viešojoje erdvėje jau kilo ažiotažas. Žmonės tikina, kad nebegauna tų vaistų, prie kurių yra pripratę, o vietoje jų pasiūlyti kiti. Tuo tarpu Aurelijus Veryga tikina, kad tai tik ...

Prekyba alkoholiu Lietuvoje draudžiamu laiku: pelnosi nuo studento iki taksisto

 Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse apstu su Lietuvos įstatymais prasilenkiančių pasiūlymų. Šįkart kalbame apie galimybę įsigyti alkoholio po to, kai parduotuvėse oficialiai jis yra nebeparduodamas. Daug tokių ...

Ryškėja nauja tendencija renkantis butą: dėl to pasiryžta mokėti ir brangiau

 Ieškant buto naujos statybos name, vis dažniau lietuviai teiraujasi, ar butas bus pilnai įrengtas. Analitikai patikina, kad ši tendencija su kiekvienais metais vis ryškėja. Nepaisant to, kad toks butas kainuoja daugiau, ...

Į gamyklą Visagine – milijoninės investicijos ir 1000 darbo vietų

 Jungtinės Karalystės medicinos prietaisų gamintoja „Intersurgical” paskelbė plečianti savo veiklą Visagine. Naujajai bendrovės gamyklai bus skirta 8 ha žemės ploto Visagino pramonės parke. Bendrovė pirmame plėtros etape ketina ...

Atsakė, ką daryti, jei keliaujant buvo sugadintas bagažas

 Vasaros laikotarpiu Lietuvos gyventojų kelionių skaičius į užsienį gerokai padidėja, o vienas mėgstamiausių keliavimo būdų – kelionės lėktuvu. Tad kiekvienam keliautojui svarbu žinoti, kokios yra oro keleivių teisės, kaip elgtis bei ...

11 dalykų, kuriuos būtina žinoti apie sukauptos pensijos išmokėjimą

Seimas pritarė pensijų kaupimo pertvarkai, kurios viena svarbiausių dalių yra sukauptų pinigų išmokėjimas pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams. Ką būtina žinoti apie sukauptos pensijos išmokėjimą sulaukus pensijos amžiaus, kuris ...

Vilniaus atliekų tvarkymo centro vadovas „dovanojo“ privačiai bendrovei 4,5 mln. eurų

 Kazokiškių sąvartyno vadovas drąsiai galėtų pretenduoti į metų dosnuolio apdovanojimą – jis be didelės sąžinės graužaties su šiukšlių krize susidūrusiai įmonei padovanojo 4,58 mln. eurų. Mistiniais argumentais ...

Kuro kainos stiebiasi aukštyn, bet ar pasieks rekordines?

 2013 metais kuro kainos Lietuvoje pasiekė aukštumas. Iki jų betrūksta keliasdešimties centų. Visgi ekspertai ramina, kad šiemet tokio didžiulio šuolio kainose nematysime. Naftos kainos po truputį kopia ...

Prestižinio klubo rekomendacijos Lietuvai: apmokestinti NT, paskatinti žmones ilgiau dirbti

 Lietuva oficialiai tapo 36-ąja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Ši organizacija dar kartais vadinama „turčių klubu“, mat į ją priimamos pažengusios šalys. Norint pasiekti kitų ...

NT rinkoje – vasarinis atoslūgis: 10 proc. mažiau sandorių

 Pirmąjį vasaros mėnesį nekilnojamojo turto rinka atkartoja gamtą: pavasaris buvo ankstyvas ir aktyvus, o vasaros pradžia – ramesnė. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, birželį pardavimo sandoriais perleista 10 657 pastatai, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas