Pajamų nelygybė Lietuvoje: ištyrė algų skirtumus įmonėse

(Puslapis 2 iš 3)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-10-09 12:47

Po krizės įsivyravo tendencija: darbina ne pilnu etatu

Kaip Lietuvos banko tyrėjas teigia, didžiausi darbo užmokesčio skirtumai matomi mažose ir itin mažose įmonėse. Be to, matyti, kad tam tikrose ekonominėse veiklose daugėja dirbančių ne visu etatu darbuotojų. Tai prisideda prie darbo pajamų atotrūkio tarp dirbančių visą ir ne visą darbo dieną.

 

Paklaustas, ar šie duomenys gali byloti apie šešėlinę ekonomiką – įmonės linkusios oficialiai įdarbinti ne pilnu etatu, bet žmonės iš tiesų dirba pilnu – tyrėjas atsako, kad tai gali būti vienas iš paaiškinimų, tačiau tai nustatyti sunku. Veikiau tikėtina kita versija, kad po krizės įsivyravo nauja „mada“.

„Aš pažiūriu į statistiką prieš 2008 m., tai tam tikru aspektu šešėlinė ekonomika buvo net didesnė prieš krizę nei po krizės. Turint omeny, kad prieš krizę daugybė verslų įdarbino pilnai darbo dienai darbuotojus, per krizę dėl to, kad nebuvo norima atleisti daugumos, pradėjo darbinti ne visai darbo dienai. Tuo metu tai buvo specifinis dalykas, tačiau po krizės tarsi tapo norma. Pavyzdžiui, gamybos sektoriuje po krizės ypač padaugėjo dirbančiųjų ne pilną darbo dieną.

Ir šis aspektas dažnai pražiūrimas. Turime žmonių, iš kurių prašoma dirbti mažiau valandų ir jie uždirba dėl to mažiau, o įmonės reikalauja daugiau darbuotojų. Tai yra didelis nesutapimas – ką žmonės gali daryti ir ko įmonė reikalauja iš žmogaus“, – atskleidžia M. Constantinescu.

Jis siūlo, kad tiek valdžia, tiek verslai rūpintųsi mokymų sistema, jog žmogus būtų suinteresuotas mokytis visą savo gyvenimą, o ne tik įgyti formalių žinių universitete ar įgūdžių vienoje darbovietėje.

„Visi turi būti suinteresuoti, kad darbuotojai būtų lankstūs. Įsivaizduokime, jei po 5 metų kurioje nors verslo šakoje išaugs darbuotojų poreikis. Būdami lankstūs darbuotojai lengvai galės pereiti iš vienos sferos į kitą. Valdžiai nuimtų spaudimą nuo išmokų bedarbiams, o industrija būtų labiau prisitaikiusi prie besikeičiančios aplinkos. Dėl to reikia apmokymų sistemos, kurios ruoštų gyventojus programuoti ir panašiai“, – komentavo jis.

Ekonomistas: nelygybę užverda šešėlis

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas komentuodamas sako, kad tikėtina, jog mažose įmonėse yra didesnė šešėlio grėsmė ir ten žmonės gali būti darbinami ne pilnu etatu. Visgi jis nurodo, kad didžioji pajamų nelygybė ateina ne iš atlyginimų skirtumo įmonėse, o dėl to, kad uždirbamos didelės pajamos be jokių mokesčių.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Policijos pareigūnai įspėjo visus besidairančius naujo būsto

 Artėjant butų nuomos sezono įkarščiui, policijos pareigūnai suskubo perspėti apie tykančias sukčių pinkles. Jie nurodo, į ką atkreipti dėmesį, kad gyventojai neliktų ir be pinigų, ir be buto. „Būsimieji studentai, ...

Kainas valdyti susiruošusi valdžia neįtikina nė smulkiųjų verslininkų

 Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio kalbos, jog reikėtų riboti prekybos centrų darbo laiką sekmadieniais ir taip didinti konkurenciją bei mažinti kainas, šypsnį sukėlė net ir smulkiesiems prekybininkams. Jie įsitikinę, kad tokie ...

Teisingumo ministras: Latvija mažesnė, bet kai kurios prekės ten pigesnės

  Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atliko tyrimą, kurio metu lygino tų pačių drabužių, avalynės, buitinės technikos kainas to paties prekės ženklo parduotuvėse skirtingose Europos Sąjungos ...

Ekonomistai įsitikinę – skurstančių lietuvių nedaugėja

 Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, ...

Lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba – specialistai kaltina pačius gyventojus

 Lietuviai – mažiausiai taupanti tauta visoje Europos Sąjungoje. Iš jos, pasirodo, esame vieninteliai, kurie išleidžiame daugiau, nei uždirbame, nes vis skolinamės. Gyventojai piktinasi, kad jiems taupyti neleidžia maži ...

Augančios imigracijos miražas: Lietuvą iš duobės traukia ne grįžtantys lietuviai

 Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio ...

„Yandex. Taxi“ įsisuko į lietuvio sąskaitą: neteko virš 90 eurų net nepasinaudojęs paslaugomis

 Į Lietuvą žengusi rusiško kapitalo pavėžėjimo bendrovė „Yandex. Taxi“ sukėlė tikrą ažiotažą. Institucijos dėl duomenų apsaugos siūlo nesinaudoti šios įmonės paslaugomis, o TV3 redakciją pasiekė istorija, kad net ir ...

„Telia“ išjungia skaitmeninę antžeminę televiziją: ką reikia žinoti?

Daugiau nei 10 metų Lietuvoje veikusi skaitmeninė antžeminė (DVB-T) televizija – pakeliui į muziejų: mokamus jos kanalus transliuojanti „Telia“ nuo šiandien išjungia dalį siųstuvų, o paskutinės transliacijos bus ...

Pensinio amžiaus ilginimas – būtinybė, bet ragina dėmesį atkreipti į tris veiksnius

 Viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų, ar pensinis amžius turėtų būti ilginamas. Kai kuriose Europos šalyse planuojama, kad į pensiją žmogus išeis tik sulaukęs 72 metų. Tai gali nutikti ir Lietuvoje, tačiau netapti ...

Bendrovė iš JAV atidarys gamyklą Šiauliuose: įdarbins iki 600 darbuotojų

 JAV gamintojas „INTUS Windows“ paskelbė apie savo planus atidaryti gamybos centrą ir įdarbinti iki 600 darbuotojų Šiauliuose. 50 000 m2 ploto gamyklos statybos, kurios kelerius ateinančius metus bus vykdomos etapais, bus ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas