Pajamų nelygybė Lietuvoje: ištyrė algų skirtumus įmonėse

(Puslapis 2 iš 3)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-10-09 12:47

Po krizės įsivyravo tendencija: darbina ne pilnu etatu

Kaip Lietuvos banko tyrėjas teigia, didžiausi darbo užmokesčio skirtumai matomi mažose ir itin mažose įmonėse. Be to, matyti, kad tam tikrose ekonominėse veiklose daugėja dirbančių ne visu etatu darbuotojų. Tai prisideda prie darbo pajamų atotrūkio tarp dirbančių visą ir ne visą darbo dieną.

 

Paklaustas, ar šie duomenys gali byloti apie šešėlinę ekonomiką – įmonės linkusios oficialiai įdarbinti ne pilnu etatu, bet žmonės iš tiesų dirba pilnu – tyrėjas atsako, kad tai gali būti vienas iš paaiškinimų, tačiau tai nustatyti sunku. Veikiau tikėtina kita versija, kad po krizės įsivyravo nauja „mada“.

„Aš pažiūriu į statistiką prieš 2008 m., tai tam tikru aspektu šešėlinė ekonomika buvo net didesnė prieš krizę nei po krizės. Turint omeny, kad prieš krizę daugybė verslų įdarbino pilnai darbo dienai darbuotojus, per krizę dėl to, kad nebuvo norima atleisti daugumos, pradėjo darbinti ne visai darbo dienai. Tuo metu tai buvo specifinis dalykas, tačiau po krizės tarsi tapo norma. Pavyzdžiui, gamybos sektoriuje po krizės ypač padaugėjo dirbančiųjų ne pilną darbo dieną.

Ir šis aspektas dažnai pražiūrimas. Turime žmonių, iš kurių prašoma dirbti mažiau valandų ir jie uždirba dėl to mažiau, o įmonės reikalauja daugiau darbuotojų. Tai yra didelis nesutapimas – ką žmonės gali daryti ir ko įmonė reikalauja iš žmogaus“, – atskleidžia M. Constantinescu.

Jis siūlo, kad tiek valdžia, tiek verslai rūpintųsi mokymų sistema, jog žmogus būtų suinteresuotas mokytis visą savo gyvenimą, o ne tik įgyti formalių žinių universitete ar įgūdžių vienoje darbovietėje.

„Visi turi būti suinteresuoti, kad darbuotojai būtų lankstūs. Įsivaizduokime, jei po 5 metų kurioje nors verslo šakoje išaugs darbuotojų poreikis. Būdami lankstūs darbuotojai lengvai galės pereiti iš vienos sferos į kitą. Valdžiai nuimtų spaudimą nuo išmokų bedarbiams, o industrija būtų labiau prisitaikiusi prie besikeičiančios aplinkos. Dėl to reikia apmokymų sistemos, kurios ruoštų gyventojus programuoti ir panašiai“, – komentavo jis.

Ekonomistas: nelygybę užverda šešėlis

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas komentuodamas sako, kad tikėtina, jog mažose įmonėse yra didesnė šešėlio grėsmė ir ten žmonės gali būti darbinami ne pilnu etatu. Visgi jis nurodo, kad didžioji pajamų nelygybė ateina ne iš atlyginimų skirtumo įmonėse, o dėl to, kad uždirbamos didelės pajamos be jokių mokesčių.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Gamintojai įsipareigojo keisti produktų receptūras: kaip tai paveiks kainą?

 Cukraus mokesčio – išvengta. Bent jau kol kas. Mat gamintojai patys po ilgų derybų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susitarė mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose. Sveikatai – tai nauda, bet ar nuo to ...

NT rinka didžiųjų Lietuvos vystytojų akimis: pigti gali tik tam tikri būstai

 Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pastaraisiais metais dažną galėjo ir šokiruoti – atsidurdavome tarp Europos Sąjungos šalių, kur būstas labiausiai brangsta. Vis dėlto vystytojai įsitikinę, kad stabdžių spausti kol ...

Kelionių advokatas atsakė, ką daryti „Travelonline Baltics“ klientams

 Turizmo departamentui laikinai sustabdžius kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimą kyla sąmyšis, ką gi reikės daryti keliones per šią įmonę pirkusiesiems. „Travelonline Baltics“ save ...

„Maxima“ pranešė mažinanti vieno produkto kainas

 Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė mažinantis praeitais metais itin brangusio produkto – sviesto kainas. Skirtingų prekės ženklų sviestas, tepieji riebalų mišiniai bei kai kurie ...

„Sodra“ nurodo, ką tėvams privalu žinoti

 „Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius, dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir ...

Nustatyta: keldami kainą draudikai specialiai atgraso vairuotojus

 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) rinkoje nustatoma atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ...

Prekių kainos prasidėjus naujiems metams: kur apsipirkti pigiausia?

 Pasibaigus šventiniam šurmuliui, tenka grįžti į kasdienybę. Labiausiai apie tai primena prekybos centruose nykstantys šventiniai atributai ir suaktyvėję išpardavimai. Kokios vyrauja dažno vartojimo prekių kainos ...

Butų ir namų kainos – didžiausios per dešimtmetį

 Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus ...

Vilniaus oro uosto „Duty free“ parduotuvių laukia grandioziniai pokyčiai

 Jau vasario 1 d. bus pradėta grandiozinė komercinių patalpų pertvarka, į kurią Vilniaus oro uostas planuoja investuoti apie 1,9 mln. eurų. Remonto metu bus perplanuota didžioji dalis išvykimo terminalo erdvių, esančių už keleivių ...

Populiariausios parduotuvės pasiaiškino, kodėl parduoda prastesnės kokybės produktus

 Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastenės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas