Pajamų nelygybė Lietuvoje: ištyrė algų skirtumus įmonėse

(Puslapis 2 iš 3)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-10-09 12:47

Po krizės įsivyravo tendencija: darbina ne pilnu etatu

Kaip Lietuvos banko tyrėjas teigia, didžiausi darbo užmokesčio skirtumai matomi mažose ir itin mažose įmonėse. Be to, matyti, kad tam tikrose ekonominėse veiklose daugėja dirbančių ne visu etatu darbuotojų. Tai prisideda prie darbo pajamų atotrūkio tarp dirbančių visą ir ne visą darbo dieną.

 

Paklaustas, ar šie duomenys gali byloti apie šešėlinę ekonomiką – įmonės linkusios oficialiai įdarbinti ne pilnu etatu, bet žmonės iš tiesų dirba pilnu – tyrėjas atsako, kad tai gali būti vienas iš paaiškinimų, tačiau tai nustatyti sunku. Veikiau tikėtina kita versija, kad po krizės įsivyravo nauja „mada“.

„Aš pažiūriu į statistiką prieš 2008 m., tai tam tikru aspektu šešėlinė ekonomika buvo net didesnė prieš krizę nei po krizės. Turint omeny, kad prieš krizę daugybė verslų įdarbino pilnai darbo dienai darbuotojus, per krizę dėl to, kad nebuvo norima atleisti daugumos, pradėjo darbinti ne visai darbo dienai. Tuo metu tai buvo specifinis dalykas, tačiau po krizės tarsi tapo norma. Pavyzdžiui, gamybos sektoriuje po krizės ypač padaugėjo dirbančiųjų ne pilną darbo dieną.

Ir šis aspektas dažnai pražiūrimas. Turime žmonių, iš kurių prašoma dirbti mažiau valandų ir jie uždirba dėl to mažiau, o įmonės reikalauja daugiau darbuotojų. Tai yra didelis nesutapimas – ką žmonės gali daryti ir ko įmonė reikalauja iš žmogaus“, – atskleidžia M. Constantinescu.

Jis siūlo, kad tiek valdžia, tiek verslai rūpintųsi mokymų sistema, jog žmogus būtų suinteresuotas mokytis visą savo gyvenimą, o ne tik įgyti formalių žinių universitete ar įgūdžių vienoje darbovietėje.

„Visi turi būti suinteresuoti, kad darbuotojai būtų lankstūs. Įsivaizduokime, jei po 5 metų kurioje nors verslo šakoje išaugs darbuotojų poreikis. Būdami lankstūs darbuotojai lengvai galės pereiti iš vienos sferos į kitą. Valdžiai nuimtų spaudimą nuo išmokų bedarbiams, o industrija būtų labiau prisitaikiusi prie besikeičiančios aplinkos. Dėl to reikia apmokymų sistemos, kurios ruoštų gyventojus programuoti ir panašiai“, – komentavo jis.

Ekonomistas: nelygybę užverda šešėlis

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas komentuodamas sako, kad tikėtina, jog mažose įmonėse yra didesnė šešėlio grėsmė ir ten žmonės gali būti darbinami ne pilnu etatu. Visgi jis nurodo, kad didžioji pajamų nelygybė ateina ne iš atlyginimų skirtumo įmonėse, o dėl to, kad uždirbamos didelės pajamos be jokių mokesčių.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

V. Vasiliauskas: reikia apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, naikinti verslo liudijimus

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos ...

Kaip naujasis nekilnojamojo turto mokestis paveiks nuomos bei būsto kainas?

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi ...

Mokesčių reforma vers darbdavius perskaičiuoti algas: darbuotojai „per klaidą“ gali gauti mažiau

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali ...

Prekybininkai žengia naują žingsnį: siūlys nuolaidas ne vien produktams

Prekybos tinklas „Maxima“ pirmąkart Lietuvoje pristato akciją, kurios metu pigiau bus galima įsigyti ne maisto produktus, o įvairias laisvalaikio pramogas. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, beveik du ...

Į Klaipėdą žengia įmonė iš Vokietijos: sparčiai didins darbo vietų skaičių

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs pirmasis nuomininkas – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos Eukutecas”, ...

Pirmojo būsto pirkimas: pasimokykite iš pirkėjų klaidų

Pavasariui įsibėgėjant šalies būsto rinka paprastai perjungia aukštesnę pavarą – nuo planų gyventojai pereina prie darbų. Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko pirkti būstą, žino, koks kompleksiškas gali būti jo įsigijimo ...

Į Lietuvą žengia nauja skrydžių bendrovė

Jau nuo kito mėnesio skrydžius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną pradės vykdyti Kazachstano oro bendrovė „SCAT Airlines“. Valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad Vilnius – pirmoji ...

Lietuviai veržiasi sudaryti vedybų sutartis: suglumo net ekspertai

Lietuvoje vis daugiau sutuoktinių turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Per praėjusius metus Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 519 ikivedybinių ir 1 182 povedybinės sutartys, dar 77 ikivedybinės ir 310 povedybinių sutarčių ...

„Pepco“ įžengė į Kauną: skelbia, kur kels koją toliau

Šiandien Kaune prekybos centre „Savas“ (Savanorių pr. 346) atidaryta pirmoji šiame mieste mažmeninės prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė. Lietuvoje tai trečioji mažomis kainomis garsėjančio lenkiško ...

Išskyrė tris punktus, kaip patikrinti, ar priklausote viduriniajai klasei

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas