„Pan-Baltic“ oro linijos: vieni nori, kiti priešinasi

(Puslapis 1 iš 3)


Shutterstock

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-12-06 06:55

 Seną planą įkurti bendrą Baltijos šalių oro vežėją šį rudenį vėl prisiminė latvių premjeras Valdis Dombrovskis. Kol kas į šiuos planus oro bendrovių „airBaltic“ ir „Estonian air“ atstovai reaguoja santūriai, o specialistai neslepia – valstybėms investuoti į šį projektą tiesiog neverta.

Šį rudenį bankroto grėsmė iškilo Estijos oro bendrovei „Estonian Air“, nuo metų pradžios iki spalio patyrusiai 20,2 mln. eurų (69,75 mln. litų) nuostolį. Oro vežėja paskelbė atšaukianti dalį skrydžių ir atleido darbuotojų, tačiau Estijos premjeras Andrusas Ansipas pareiškė, kad šalies valdžia kompanijai bankrutuoti neleis. Skaičiuojama, kad bendrovės veiklos tęstinumui reikalinga 60 mln. eurų (207 mln. litų) finansinė injekcija.

Latvijos, nacionaliniam oro vežėjui jau paskolinusios 57,6 mln. latų (285,8 mln. litų), premjeras V. Dombrovskis ir susisiekimo ministras Aivis Ronis pareiškė manantys, kad Estija ir Latvija turėtų sujungti savo nacionalines oro bendroves.

Į tokią idėją Estijos ekonomikos reikalų ir komunikacijos ministras Juhanas Partsas reagavo santūriai: jis pabrėžė, kad kol kas nėra ko komentuoti, nes šiuo klausimu šalys nediskutavo.

Tačiau praėjusią savaitę kompanijos atstovė Ilona Eskalinen savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė, jog pirmiausia „Estonian Air“ ir „airBaltic“ turi parengti savo namų darbus: sutvarkyti verslą ir tapti pelningos, nes būtų neprotinga sujungti dvi įmones, turinčias problemų.

Reikalingiausia lietuviams

Daugiau entuziazmo parodė Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kuris po susitikimo su Latvijos kolega pareiškė, kad pats metas kalbėti apie bendradarbiavimą oro erdvėje.

„Mūsų atliktos studijos duomenys rodo, kad įmonė dirbtų pelningai, jei vienytų visas Baltijos šalis ir apimtų 6 mln. žmonių rinką. Sutarėme, kad šios bendrovės steigimas bus analizuojamas tiek susisiekimo ministerijų lygmeniu, tiek pasamdant atskirų ekspertų“, – sakė jis.

Anot E. Masiulio, svarbu išanalizuoti galimus keleivių srautus, parengti verslo planą, įvertinti, kokiomis formomis valstybės gali dalyvauti projekte. Tačiau nė vienas ministras negalėjo pasakyti, kada bus nubrėžtos aiškesnės bendros oro bendrovės steigimo gairės.

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltinis, dirbantis aviacijos sektoriuje, sako, kad sprendimai greičiausiai atidedami vėlesniam laikui, mat patys ministrai dar nėra apsisprendę, kaip vertinti šią idėją.

„Neaišku, ar jungtinis oro vežėjas turėtų esminių pranašumų prieš šiuo metu veikiančius du atskirus. Kalbant apie Baltijos regioną, bendras vežėjas būtų toks mažas, kad sunku įžvelgti tuos pranašumus, – teigia neįvardytas norintis likti savaitraščio šaltinis. – Valdant kompaniją tarp valstybių gali kilti konfliktų, su tuo dabar gana sunkiai susitvarko skandinavai. Tai valstybėms būtų didelis iššūkis.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas