Panevėžį gelbėtų investicijos

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Daiva Savickienė / Sekundė

2013-06-28 07:28

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai kartu su Panevėžio miesto savivaldybės specialistais diskutavo apie investicijų pritraukimą ir jų svarbą. Manoma, kad miestas, palyginti su kitomis savivaldybėmis, atrodo neblogai, tačiau pasitempti dar yra kur.

Maždaug per vidurį

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovų teigimu, vizito tikslas – pristatyti savivaldybių indeksą. Šis tyrimas atspindi, kaip savivaldybėms sekasi tvarkytis savo ūkyje, pritraukti investicijas. Kitaip tariant, pamatuojamas savivaldybių veiklos efektyvumas, kaip užtikrinama žmonių ekonominė laisvė. Atskirai vertintos miestų ir rajonų savivaldybės. Pagal šį indeksą Panevėžys yra trečiojoje vietoje. Miestą lenkia Klaipėda ir Vilnius. Vertintos devynios aktualios savivaldybių veiklos sritys: komunalinis ūkis, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos ir plėtra, mokesčiai, savivaldybės administracija, turto valdymas ir biudžetas.

Pasak instituto vyresniojo eksperto Vytauto Žukausko, šių metų indekso dar nėra. Jis bus nustatytas rudenį. Pristatomasis yra 2012 metų, tačiau duomenys – 2011-ųjų, nes statistiniai duomenys kiek atsilieka.

Pasak V. Žukausko, situacija nėra labai prasta, nors atsiliekama nuo kitų savivaldybių. Panevėžio apskrities BVP svoris per dešimtmetį sumažėjo 1,5 procentinio punkto, daugiausia iš visų apskričių, ir tai kelia tam tikrą nerimą.

Nedarbo lygis mieste taip pat aukštas, todėl daug ir socialinės paramos gavėjų. Yra tiesioginis ryšys tarp pritraukiamų investicijų ir nedarbo, atlyginimų dydžio, socialinės paramos gavėjų skaičiaus. Padidinus investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 10 tūkst. litų, valandinis darbo produktyvumas šalyje padidėja 3,4 lito, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 331 litu. Padidinus investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 1 000 litų, socialinės paramos gavėjų vidutiniškai sumažėja 1 315 žmonių, tai yra 0,6 procentinio punkto, o nedarbo lygis vidutiniškai sumažėja 0,4 procentinio punkto.

Situacija nei tragiška, nei džiaugsminga

Materialinių investicijų kiekis Panevėžio apskrityje vienam gyventojui yra gerokai mažesnis nei šalies vidurkis. Keturios apskrities savivaldybės patenka į besivejančiųjų kategoriją – Rokiškio, Pasvalio, Kupiškio ir Panevėžio rajonų. Panevėžio miesto savivaldybė jau priskiriama atsiliekančioms savivaldybėms, o Biržų rajono savivaldybė yra ties riba tarp abiejų.

„Panevėžio miesto materialinių investicijų lygis nėra tragiškas“, – nuramina V. Žukauskas.

Problema ta, kad, palyginus 2004-uosius su 2011 metais, nestebimas augimas. Tad reikėtų šį rodiklį persverti į teigiamą pusę.

Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Puodžiūnienė sako, kad verslas labai atsargiai vertina situaciją ir materialinės investicijos neauga. Joms per pastaruosius metus mažėjant, jaučiama įtaka ir miestui.

Straipsnio puslapiai:

- Daiva Savickienė

Sekundė

Close

I. Šimonytė nesusilaikė: Lietuvoje į mokesčius žiūrima ne iš to galo

Šeštadienį Nemuno saloje Kaune vyksta idėjų festivalis „Laisvės piknikas“: jo programoje numatytos diskusijos su politikais ir visuomenės veikėjais, renginyje lankysis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiemet ...

Nerijaus Mačiulio verdiktas socdemų mokesčių pertvarkai: nuo dėmesio vertų idėjų iki visiškos tragedijos

Lietuvos socialdemokratai deklaruoja norintys reabilituotis ir pagaliau imtis kairiosios socialdemokratinės politikos, tačiau jų įregistruoti pasiūlymai mokesčių pertvarkai kelią klausimą – ar tikrai? Ekonomisto Nerijaus Mačiulio akimis, ...

Ramūno Karbauskio idėja žarstyti biudžeto pinigus susilaukė premjero kritikos

Paklaustas, ar palaiko Ramūno Karbauskio iškeltą idėją peržiūrėti Fiskalinės drausmės įstatymą ar ekonomistų raginimą pasiūlymo neįgyvendinti, ministras pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Saulius Skvernelis ...

Vyriausybė pristatė mokesčių sistemos pakeitimus

Sprendimai, susiję su mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimais, 17-osios Vyriausybės teigimu, priimami išklausius ir įsiklausius į visuomenės nuomonę. To ir siekta pirmą kartą surengtos tokio plataus masto konsultacijos dėl mokesčių ir ...

PVM tarifo lengvatos: ekonomistai atsakė, ar verta tikėtis pokyčių

Už uždarų durų buvę svarstymai, kaip turėtų keistis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, išlindo į dienos šviesą. Premjeras Saulius Skvernelis prabilo ne tik apie jų dydžius, bet ir apie bendrą PVM tarifo mažinimą. Ekonomistai ...

Seimas priėmė naujojo Darbo kodekso pakeitimus

Seimas priėmė nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie parengti pagal Trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. Už naujas nuostatas balsavo 84 Seimo nariai, prieš ...

Slaptoji mokesčių reforma: gelbės mažiausiai gaunančius

Premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos laikyta paslaptyje mokesčių reforma jau prieš kelias dienas išvydo dienos šviesą. Tačiau šiandien ji pristatyta išsamiai ir oficialiai. ...

Seimas priėmė pataisas dėl alkoholio vartojimo mažinimo

Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Už naujus teisės akto pakeitimus balsavo 101 Seimo narys, prieš – 10, susilaikė 10 parlamentarų. Dalis nuostatų ...

Ministerija nusprendė kaip keis alkoholio prekybą: apibrėžė laiką ir amžių Skelbiamos išimtys

Tiek valstiečių rinkimų programoje, tiek Vyriausybės programos įgyvendinimo plane didelis dėmesys skirtas alkoholio vartojimo mažinimui. Vienas iš žingsnių jau buvo žengtas – padidinti akcizai, kurie pakėlė alkoholinių gėrimų kainas. ...

Vyriausybei – siūlymai dėl „Fintech“ plėtros

Šiandien Finansų ministerija pateikė Vyriausybei siūlymus dėl finansinių technologijų (Fintech) pramonės plėtros Lietuvoje. „Siekiame, kad Lietuvos finansų rinka žymiai labiau prisidėtų prie ekonomikos augimo. Viena iš ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas