Panevėžį gelbėtų investicijos

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Daiva Savickienė / Sekundė

2013-06-28 07:28

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai kartu su Panevėžio miesto savivaldybės specialistais diskutavo apie investicijų pritraukimą ir jų svarbą. Manoma, kad miestas, palyginti su kitomis savivaldybėmis, atrodo neblogai, tačiau pasitempti dar yra kur.

Maždaug per vidurį

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovų teigimu, vizito tikslas – pristatyti savivaldybių indeksą. Šis tyrimas atspindi, kaip savivaldybėms sekasi tvarkytis savo ūkyje, pritraukti investicijas. Kitaip tariant, pamatuojamas savivaldybių veiklos efektyvumas, kaip užtikrinama žmonių ekonominė laisvė. Atskirai vertintos miestų ir rajonų savivaldybės. Pagal šį indeksą Panevėžys yra trečiojoje vietoje. Miestą lenkia Klaipėda ir Vilnius. Vertintos devynios aktualios savivaldybių veiklos sritys: komunalinis ūkis, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos ir plėtra, mokesčiai, savivaldybės administracija, turto valdymas ir biudžetas.

Pasak instituto vyresniojo eksperto Vytauto Žukausko, šių metų indekso dar nėra. Jis bus nustatytas rudenį. Pristatomasis yra 2012 metų, tačiau duomenys – 2011-ųjų, nes statistiniai duomenys kiek atsilieka.

Pasak V. Žukausko, situacija nėra labai prasta, nors atsiliekama nuo kitų savivaldybių. Panevėžio apskrities BVP svoris per dešimtmetį sumažėjo 1,5 procentinio punkto, daugiausia iš visų apskričių, ir tai kelia tam tikrą nerimą.

Nedarbo lygis mieste taip pat aukštas, todėl daug ir socialinės paramos gavėjų. Yra tiesioginis ryšys tarp pritraukiamų investicijų ir nedarbo, atlyginimų dydžio, socialinės paramos gavėjų skaičiaus. Padidinus investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 10 tūkst. litų, valandinis darbo produktyvumas šalyje padidėja 3,4 lito, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 331 litu. Padidinus investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 1 000 litų, socialinės paramos gavėjų vidutiniškai sumažėja 1 315 žmonių, tai yra 0,6 procentinio punkto, o nedarbo lygis vidutiniškai sumažėja 0,4 procentinio punkto.

Situacija nei tragiška, nei džiaugsminga

Materialinių investicijų kiekis Panevėžio apskrityje vienam gyventojui yra gerokai mažesnis nei šalies vidurkis. Keturios apskrities savivaldybės patenka į besivejančiųjų kategoriją – Rokiškio, Pasvalio, Kupiškio ir Panevėžio rajonų. Panevėžio miesto savivaldybė jau priskiriama atsiliekančioms savivaldybėms, o Biržų rajono savivaldybė yra ties riba tarp abiejų.

„Panevėžio miesto materialinių investicijų lygis nėra tragiškas“, – nuramina V. Žukauskas.

Problema ta, kad, palyginus 2004-uosius su 2011 metais, nestebimas augimas. Tad reikėtų šį rodiklį persverti į teigiamą pusę.

Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Puodžiūnienė sako, kad verslas labai atsargiai vertina situaciją ir materialinės investicijos neauga. Joms per pastaruosius metus mažėjant, jaučiama įtaka ir miestui.

Straipsnio puslapiai:

- Daiva Savickienė

Sekundė

Close

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

Prieš mokesčių aptarimą opozicija paliko Seimo salę

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori ...

Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas: jeigu norime ką nors pakeisti – keiskime dabar

Savo priešpaskutiniame metiniame pranešime šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė nemažą dėmesį skyrė tam, ko Lietuva iki savo nepriklausomybės išmoko ir to, kokia dabar tapo. Kaip sakė šalies vadovė, šiuo ...

Parlamentarai abejoja dėl mokesčių reformos: nukentės gyvenantys regione

Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai ...

Seime kelią prasiskynė mokesčių ir pensijų reforma

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas ...

„Arvi“ įkūrėjas V. Kučinskas po NSGK išvadų: nieko neprotegavau

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadose apie verslo poveikį Lietuvos politikams sušmėžavo ne viena verslo įmonė. Tarp bandančių daryti įtaką minima ir „Arvi“ įmonė bei tuometinis jos vadovas ...

Atskleista, kokiomis schemomis verslai tūkstančiais finansavo politikus

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šiuo metu ruošia išvadas apie verslų įtaką Lietuvos politinėms partijoms. Paviešintame juodraštyje nurodytos schemos, kaip net 2012 metais įsigaliojus ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas