Panevėžio regioną gaivina užsienio investuotojai

(Puslapis 1 iš 2)


Redo Vilimo (Fotodiena) nuotr.

Daiva Savickienė / Panevėžio balsas

2012-07-11 15:03

 Bene labiausiai nuo krizės nukentėjęs Panevėžio regionas tiesiasi, tačiau kol kas išnaudojamos dar ne visos galimybės.

2008 metais prasidėjus krizei Panevėžio regionas, kaip ir visa Lietuva, bandė susidoroti su naujais iššūkiais – kuo efektyviau susitvarkyti su sunkmečio pasekmėmis. Verslininkai su šia užduotimi gana gerai susitvarkė.

Smogė skaudžiai

Panevėžio regioną krizė paveikė stipriai.

Iki pat jos vietos nedarbo rodikliai daugiau mažiau atitiko šalies vidurkį. Pavyzdžiui, 2008 metais regione nedarbas siekė 5,6 procento (5,8 procento visoje šalyje). 2010 metais nedarbas apskrityje išaugo iki 23 procentų ir buvo didžiausias šalyje. Pernai apskritis pradėjo atsigauti, tačiau nedarbo rodikliai išlieka vieni didžiausių respublikoje.

„Swedbank“ banko atlikta Panevėžio regiono ekonominės plėtros potencialo ir perspektyvų analizė rodo, kad per ekonominį nuosmukį labiausiai nukentėjo statybų, transporto, medienos įmonės ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Itin sudėtinga situacija susiklostė transporto priemones gabenančiose įmonėse ir statybinių medžiagų pardavėjams. Pasak „Swedbank“ banko Panevėžio verslo bankininkystės centro direktoriaus Giedriaus Vilimo, vis dėlto 2011–2012 metais išaugęs vartojimas Vakarų Europoje ir suintensyvėjęs skverbimasis į šias rinkas skatino spartesnį kai kurių verslo krypčių atsigavimą – medienos pramonėje ir transporto sektoriuje dirbančios ir į eksportą orientuotos įmonės stiprino savo pozicijas.

G. Vilimo teigimu, verslininkai krizės metu ėmėsi įvairių būdų, kaip susitvarkyti su jos padariniais. Ieškojo naujų rinkų, mažino išlaidas, išgrynino pelningiausius produktus ir paslaugas, sutelkė komandą. Greičiausiai atsigavo eksportuojančios įmonės, sunkiausiai – į vietos rinkas orientuotos įmonės. Krizės laikotarpiu stabiliai dirbo pakuotės gamintojai, žemės ūkio sektorius.

Pastebima, kad pasikeitė ir banko elgsena. Verslo indėlių portfelis banke augo, o paskolų mažėjo. Tai reiškia, kad verslas tapo atsargesnis. Be to, pasak G. Vilimo, investuojama daugiau naudojant savas, o ne skolintas lėšas.

Atsigauna ir auga

Bendrą Panevėžio regiono atsigavimą skatino čia įsikūrusios užsienio investuotojų gamyklos. Tai išskirtinis regionas – norvegai yra įkūrę 14 gamybos įmonių ir du pramonės parkus. Taip pat Aukštaitijos sostinėje vyrauja Danijos, Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir nedidelė dalis Švedijos kapitalo bendrovių.

Pasak G. Vilimo, bendrą regiono ekonomikos augimą labiausiai skatina baldų, tekstilės, maisto pramonė. Svarbus yra ir žemės ūkio sektorius, nes Panevėžio apskrityje žemė derlinga, čia kuriasi stambūs ūkiai. Direktoriaus teigimu, transporto ir logistikos, metalo ir medienos apdirbimo sritys turi nemažų plėtros galimybių. Tiesa, kol kas šios įmonės nėra tarp sparčiausiai augančiųjų, nes jų savininkai laikosi nuosaikaus augimo strategijos.

Straipsnio puslapiai:

- Daiva Savickienė

Panevėžio balsas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas