Panevėžiui atiteko vargingiausio miesto titulas

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Daiva Savickienė / Sekundė

2013-06-10 18:00

 Apskaičiavus šalies didmiesčių vadinamąjį vargo rodiklį paaiškėjo, kad labiausiai vargsta panevėžiečiai, mat didžiausią įtaką rezultatams turėjo nedarbo lygis. Tačiau su tuo nenorima sutikti teigiant, kad statistika ne visada tiksliai atspindi realią situaciją.

 

Panevėžiečiai senesni

SEB banko specialistų parengtoje šių metų šalies didžiųjų miestų namų ūkių finansinėje ap-žvalgoje teigiama, kad pasaulinėje praktikoje plačiai naudojamas vargo rodiklis apskaičiuojamas sudedant metinės infliacijos ir nedarbo rodiklius. Paaiškėjo, kad prasčiausia yra Panevėžio socialinė ekonominė padėtis, šiek tiek geriau atrodo Kaunas, vėliau eilėje yra Vilnius ir Šiauliai, o geriausia padėtis – Klaipėdoje.

Pasak banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, metinė infliacija visur gana panaši, o štai nedarbo lygis skiriasi. Kadangi tarp didmiesčių Panevėžyje didžiausias nedarbo lygis, tai ir lemia, jog situacija pas mus prasčiausia.

„Žmogus, neturintis darbo, neturi vilties, jaučiasi blogai. Didėjančios kainos tą viltį dar labiau atima“, – pastebi ekspertė.

Nemažos įtakos turi ir demografinė padėtis. Panevėžys išsiskiria tuo, kad čia yra didžiausias vyresnių nei 60 metų ir 20–60 metų gyventojų santykis – daugiau nei 45 procentai. Tad nemaža dalis gyventojų nėra aktyvūs vartotojai.

„Daugiau vyresnių gyventojų, mažesni jų lūkesčiai“, – apibendrina ekspertė.

Vyresni asmenys jau paprastai būna susitvarkę buitį, jiems naujų pirkinių nereikia, be to, atsargiai vertina ateitį. Priešpensinio amžiaus žmonėms sunku rasti darbo.

„Niekaip neužsikuria vidaus vartojimo varikliukas“, – „Sekundei“ tvirtino J. Varanauskienė.

Jai nerimą kelia, kad situacija greičiausiai nesikeis.

Mažiau leidžia

Dabar banko specialistai pradėjo analizuoti situaciją ir mažesniuose miestuose. Kol kas, pasak J. Varanauskienės, Panevėžys neatrodo prasčiau nei mažesnieji miestai – kiti dar neaplenkė.

Atliekant tyrimą lygintos ir santaupos, tenkančios vienam gyventojui, su gaunamomis pajamomis. Vienam gyventojui tenkančios pajamos Panevėžyje taip pat yra mažiausios ir siekia 615 litų.

„Priešpensinio amžiaus žmonėms, neturintiems darbo, sunku jį rasti, todėl tenka ilgą laiką verstis iš mažų pajamų, o pensinio amžiaus žmonių pajamos taip pat nėra didelės. Todėl vyresnio amžiaus žmonių perkamoji galia yra mažesnė. Be to, iš socialinių išmokų ar pensijų gyvenantys namų ūkiai tokių pajamų dydžiui įtakos daryti nebegali, todėl jie yra labiau linkę riboti vartojimo išlaidas ir labiau linkę kaupti santaupas“, – sako J. Varanauskienė.

Pasak jos, mažas vartojimas – neigiamas veiksnys, kita vertus, panevėžiečiai geriau pasiruošę netikėtumams nei, pavyzdžiui, klaipėdiečiai. Tad už taupymą juos verta pagirti. Nepaisant to, kad Klaipėdoje situacija geriausia, tačiau ten ir emigracija pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausia, o Panevėžys, nors ir laikomas vargingiausiu tarp didmiesčių, emigracijos problemų turi mažiau.

Straipsnio puslapiai:

- Daiva Savickienė

Sekundė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas