Paradoksas: godžios bendrovės gelbėja pasaulį
(Puslapis 1 iš 2)

AFP/SCANPIX nuotr.
2012-04-23 16:30
Kai paprasčiausias muilo gabalėlis gali atnešti milžinišką pelną, tuo pačiu sumažinti vaikų mirtingumą bei pagerinti suaugusiųjų sveikatą, nebėra gėdinga dirbti milžiniškai beveidei korporacijai, kuri jį pardavinėja. Tad gaukite magistro laipsnį ir išgelbėkite pasaulį, ragina „Foreign Policy“.
Kai Pasaulio banko Jaunųjų profesionalų programa į nuolatinę poziciją organizacijoje paprastai pritraukia apie 10 tūkst. kandidatų, darosi akivaizdu, jog įsidarbinti, norint padėti besivykstančioms rinkoms, gerokai sunkiau, nei bandyti patekti į Harvardą. Šiandien vaikai tiesiog nori išgelbėti pasaulį.
Tačiau yra ne vienas būdas paversti mūsų planetą geresne. Kita galimybė – įgyti magistro laipsnį ir įsidarbinti didelėje tarptautinėje kompanijoje. Pasvarstykite: per pastarąjį dešimtmetį tiesioginės užsienio investicijos Afrikoje viršijo užsienio pagalbą – vien per 2011-uosius 7 mlrd. JAV dolerių. Ir priešingai nei dalijamas maistas, šios rūšies investicijos pastatė fabrikus, finansavo bankus, atvėrė kasyklas ir naftos laukus, sukurdamos tūkstančius darbo vietų ir perduodamos žinias šalims, kurioms jų labiausiai reikia. Darosi vis akivaizdžiau, kad naujos technologijos gerina gyvenimo kokybę Afrikoje, o nauji verslo organizavimo būdai yra gyvybiškai svarbūs žemyno ekonomikos augimui.
Tačiau vis dar vyrauja požiūris, kad tarptautinės kompanijos yra godus, pelno apsėstas globalizacijos ir laisvosios rinkos šaltinis, apsiraizgęs aplink besivystantį pasaulį. Kai kurios vis dar tokios. Tačiau pagalvokite, kaip sunku JAV vidaus rinkoje konkuruoti norint pritraukti „Toyota“ gamintojų investicijas. Arba kaip džiaugiasi Didžioji Britanija, kai Indijos bendrovė „Tata“ išgelbėjo jos negaluojančią plieno pramonę. Jei tarptautinės kompanijos gali taip pakeisti situaciją turtingame pasaulyje, jų vaidmuo neturtingose šalyse yra dar svarbesnis.
Užsienio kompanijų didžiausia įtaka besivystančioms šalims greičiausiai yra ne sukuriamos darbo vietos ar mokami pinigai, o gaminami produkatai. Pavyzdžiu gali būti „Vodafone“, kuri tiekia įvairias paslaugas Afrikoje. Kompanija ne tik turi 84 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje, tačiau teikia telekomunikacijų paslaugas 213 mln. klientų besivystančiose rinkose. Ekonomistai Stefanas Klonneris ir Patickas Nolenas įvertino, kad mobiliųjų telefonų paplitimas 15 proc. išaugino Pietų Amerikos regiono užimtumą, nes išsiplėtė gyventojų darbo paieškos geografiją. Kenijoje, „Vodafone“ antrinės bendrovės „M-Pesa“ teikiamos mobiliosios bankininkystės paslaugos 2011-aisiais turėjo 14 mln. klientų. Tai trečdalis šalies gyventojų. Ši milžiniška valstybė turi mažiau nei 900 banko skyrių arba kitaip tariant, vienas jų aptarnauja 44 tūkst. žmonių.
Kaip pagerinti asmeninę higieną ir sumažinti mirtingumą nuo tokių ligų kaip šiltinė? „Unilever“ – viena iš didžiausių pasaulyje vartojimo produktus platinančių kompanijų, gamina prekes, kurias naudoja daugiau nei 2 mlrd. vartotojų 180 valstybių, o 53 proc. bendrovės pajamų gaunama iš besivystančių rinkų.