Paramos gavėjų laukia labirintas (1)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Albinas Čaplikas / valstietis.lt

2015-02-23 10:07

 Paaiškėjo, kad kai kurie atrankos ir tinkamumo ES bei valstybės paramai gauti kriterijai sukeisti vietomis, todėl būsimas taisyklių rinkinys daugeliui ūkininkų primins labirintą. Didžiausio ūkininkų dėmesio sulauks Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiai veiklos sričiai numatyta didžiausia parama, todėl verda aštrūs ginčai tiek dėl paramos dydžio, tiek dėl paraiškų atrankos ir pareiškėjų tinkamumo gauti paramą kriterijų.

Viršutinė paramos riba

Viena iš Kaimo plėtros programos naujovių – pirmą kartą paramos dydis bus numatytas ne programoje, o taisyklėse. Įvertinusi galimą paklausą ir ūkininkų galimybes, ŽŪM pasiūlė pirmą variantą, o dabar jis tobulinamas. Akis rėžia numatyta didžiausia projekto paramos suma – 400 tūkst. Eur per visą laikotarpį. Ar tiek daug turime pinigų? Ne. 2007–2013 m. ES ir valstybės parama buvo 2,288 mlrd. Eur, o 2014–2020 m. numatyta skirti 1, 977 mlrd. Eur. Tiesa, dabar ES parama bus 85 proc., o anksčiau buvo 75 proc. visos paramos.

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS) siūlo didžiausią paramos sumą sumažinti iki 200 tūkst. Eur. Daug abejonių kelia pasiūlymas iki 1 mln. Eur skirti partnerių ir (arba) susijusioms įmonėms bei sutuoktiniams. Didelę šeimą turintis Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas ironiškai pasiūlė tokiu atveju Lietuvoje nedrausti daugpatystės: tada sutuoktinių bus daugiau ir bus daugiau pretendentų gauti 1 mln. Eur. O LŪS atstovai mano, kad šia galimybe neabejotinai pasinaudos stambūs koncernai. „Ar jūs suprantate, kad atveriate galimybes daug bendrovių turintiems koncernams dirbtinai susijungti į daugybę vienetų ir taip gauti po milijoną eurų“, – ŽŪM pasiūlymu stebėjosi LŪS prezidiumo narys Zigmantas Aleksandravičius.

Šiltnamiams – po 10 milijonų

Nustebsime, jei bus patvirtintas itin dosnus pasiūlymas iki 10 mln. Eur paremti kiekvieną žieminių šiltnamių projektą. Perskaitęs šį pasiūlymą, ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis kukliai šypsodamasis tylėjo. Kiek tokių kandidatų yra? Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidento Antano Šležo, tik vienas kitas. Todėl kyla įtarimas, kad ši sąlyga ir taikoma būtent keliems šiltnamiams finansuoti.

„Šiltnamiai vadinami žieminiais, tačiau sąlygose teigiama, kad tokie šiltnamiai turės veikti tik 8 mėnesius per metus. Kodėl jie vadinami žieminiais? Ši veiklos sritis Lietuvoje nesudaro nė 1 proc. visų žemės ūkio veiklų, o paramą ruošiamasi skirti neproporcingai didelę. Kodėl? Akivaizdu, kad siekiama tik uždirbti iš paramos“, – šį sumanymą negailestingai kritikavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Straipsnio puslapiai:

- Albinas Čaplikas

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas