Pareiškėjai: ŽŪM atsisako finansuoti atsinaujinančios energetikos projektus

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-03-21 11:46

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) vieną po kitos pralaimint bylas Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl ŽŪM sprendimo neskirti Europos Sąjungos paramos saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybai bei renovacijai – valdininkai planuoja kitus būdus, remiantis kuriais šios paramos ir toliau būtų galima neskirti. Ministeriją į teismą padavusių pareiškėjų žiniomis, rengiamasi pasitelkti Konkurencijos tarybos išvadas klausimu, dėl kurio jau yra pasisakiusi Europos Komisija.

„Ministerijos valdininkai kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydami išsiaiškinti, ar elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas per valstybės palaikomą tarifą turi valstybės pagalbos elementų. Tačiau Europos Komisija jau yra nagrinėjusi analogišką pagalbos schemą, naudojamą Lietuvoje nuo 2008 m., ir tuomet pareiškė, kad tokia pagalbos schema yra suderinama su Europos Bendrijos sutartimi. Po to niekam Lietuvoje nekilo abejonių, ar paramą iš Europos sanglaudos fondo bei Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo gavusios įmonės turi teisę gauti tokį patį elektros energijos pardavimo tarifą, kokį gauna visos kitos sektoriaus įmonės, naudojančios atsinaujinančius energetinius išteklius“, - komentuoja vienas iš bylą prieš ŽŪM laimėjusių ir elektrinę statyti planavusių pareiškėjų Audrius Vaičiūnas.

Pasak jo, po teigiamo teismo sprendimo pareiškėjai jau ruošėsi pradėti metus vėluojančias investicijas į Lietuvai itin reikšmingus žaliosios energetikos projektus, bet ir vėl buvo šokiruoti ŽŪM valdininkų akibrokšto. Budrumą pradėję demonstruoti aukščiausi ministerijos valdininkai nenori pripažinti nei teismų sprendimų, nei Seimo kontrolieriaus kaltinimo biurokratizmu.

„Teismui panaikinus ministerijos kanclerio potvarkį Nacionalinė mokėjimų agentūra sugebėjo per mėnesį įvertinti paraišką, tuo šiek tiek nustebindama ir nudžiugindama. Tačiau, kai gavau žinią, kad ŽŪM kreipėsi į Konkurencijos tarybą supratau, jog vėl prasidėjo paieškos priežasčių, kaip paraiškas atmesti ir paramos neteikti. Toks ministerijos atkaklumas kelia daug abejonių, juolab, kad įmonės, besikreipusios paramos į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą su lygiai tokiais pačiais projektais ir esant tokiam pačiam teisiniam reguliavimui, paramos sutartis kaip tik dabar pasirašinėja“, - sako A.Vaičiūnas.

Primename, kad 2009-ųjų metų rugpjūtį Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Tuo metu ministerijos pareigūnai visomis išgalėmis skatino pasinaudoti Europos Sąjungos parama, skirta žaliosios energijos projektų vystymui.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas