Partijos pilnėja, o profsąjungos „kūsta“ – žmonės renkasi šiltesnę vietelę

(Puslapis 1 iš 2)


Ekonomika.lt nuotr.

Vytautas Urbonas / Ekonomika.lt

2015-09-28 17:19

 Dalis visuomenės jau kuris laikas kalba, kad yra nusivylę Lietuvoje esančiomis partijomis ir politikais. Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad politinių partijų narių skaičius su kiekvienais metais auga, o profsąjungų narių mažėja.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, politinių partijų narių skaičius 2014 m. padidėjo 1,3 tūkst. (1,1 proc.) ir siekė 115,4 tūkst., arba 4,8 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų. Tuo tarpu profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 1,1 tūkst. (1,2 proc.) ir 2014 m. vienijo 94,2 tūkst. narių, arba 8,1 proc. darbuotojų.

Partijos siūlo šiltas darbo vietas

Politologas Lauras Bielinis mano, kad tai yra dėsninga ir teigia, kad atsakymas į klausimą – kodėl žmonės stoja į partijas, nors ir didžioji dalis jas kritikuoja ir yra nepatenkinti jų darbu – yra paprastas.

„Vis dėlto politinės partijos yra aktyviai veikiančios struktūros, kurios vienaip ar kitaip nuolat yra mūsų akiratyje. Tuo tarpu daugelis profsąjungų yra labai pasyvios, jų reakcijos į pokyčius darbuotojų veikloje, santykiuose su darbdaviais arba nematomos, arba jų pagrindinė veikla yra mokesčių rinkimas ir profsąjunginių švenčių organizavimas. Tai iš esmės profsąjungos labai silpnai ginančios darbuotojų interesus“, - teigė L. Bielinis.

Pasak pašnekovo, šiuo atžvilgiu partijos gauna didesnį palankumą nei profsąjungos ir prie to prisideda tai, kad partiečiai rūpinasi kitų narių šiltomis darbo vietomis valstybiniame ar privačiame sektoriuje.

„Iš tiesų tai gali būti nemenkas motyvas ir tai rodo, kad partijos savotiškai netgi rūpinasi tais klausimais, kuriais rūpinasi profesinės sąjungos. Tuo tarpu negirdime motyvų, kad žmogus stoja į profsąjungas, tokiu būdu jis jausis apgintas nuo darbdavio, nuo tam tikrų darbinių problemų. Partijos gal ir nedaug, tačiau perima profsąjunginį aspektą“, - tikino politologas.

Profesinių sąjungų lėšos 2014 m. sumažėjo 10,7 proc. ir sudarė 4 mln. EUR. Pagrindinis profesinių sąjungų finansavimo šaltinis – nario mokesčiai – sudarė 69,5 proc. jų lėšų (2013 m. – 61,7 proc.). 2014 m. politinių partijų lėšos siekė 8,4 mln. EUR, arba 1,1 mln. EUR (14,7 proc.) daugiau nei 2013 m. Du trečdaliai (65,7 proc.) lėšų (2013 m. – trys ketvirtadaliai, arba 75,4 proc.) buvo gauta iš valstybės biudžeto. Fizinių asmenų paaukoti pinigai sudarė 9,2 proc. visų gautų lėšų (2013 m. – 9,7 proc.). Kaip ir 2013 m., surinkti nario mokesčiai sudarė 7 proc. visų politinių partijų lėšų.

L. Bielinis mano, kad labai daug žmonių stoja į politines partijas ne dėl to, kad ruošiasi labai aktyviai veikti. Paprastai juos kažkas įkalba, galbūt inertiškai sutinka, kad jo pavardė būtų įrašyta į partijos sąrašus, tačiau didžioji dalis žmonių politinėse partijose nėra aktyvūs.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Urbonas

Close

Socdarbiečių fiasko: opozicija užkirto kelią atsiriekti dalį biudžeto

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nepasiekė savo – skubos tvarka bandant pritarti naujai partijų finansavimo tvarkai, opozicija balsavime nedalyvavo, todėl neužteko parlamentarų balsų. Tokį pat scenarijų opozicija pritaikė ir dėl ...

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas