Partijų dėmesys renovacijai džiugina

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Gediminas Kazlauskas / Ekonomika.lt

2012-10-01 11:29

Susipažinau su partijų politinėmis programomis. Ypač domino vietos, kuriose kalbama apie daugiabučių renovaciją.

Ką aš galiu pasakyti – džiugu. Džiugu, kad bent jau pagrindinės partijos jai skiria ypatingą dėmesį. Bent jau žodžiais. Betgi jie neabejotinai virs konkrečiais darbais, tiesa?

Tikiuosi, žadantys žmonėms „rojaus paukštį“ yra gerai susipažinę su Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais bei neužmiršta, jog mūsų šalyje privačių daugiabučių renovacija yra savanoriška, o ne prievartinė. Aš asmeniškai griežtai pasisakau prieš pasigirstančius raginimus renovaciją vykdyti neatsiklausus butų savininkų nuomonės. Kitaip tariant – priverstinai. Einant tokiu keliu laimėtų tik įvairūs pelno trokštantys tarpininkai – tikrai ne gyventojai.

Skaitant tas pačias partijų programas, o taip pat klausant pasisakymų kartojami vis tie patys teiginiai. Tokie, kaip „šios Vyriausybės sužlugdyta“, „sužlugusi“, „gyventojų lūkesčių nepateisinusi renovacija“ ir panašūs. Aišku, į kieno daržą lekia šie akmenys, todėl juos mėtantiems norėčiau šį bei tą priminti.

Priežastys, įtakojusios mažą žmonių aktyvumą, dalyvaujant daugiabučių renovacijoje, yra kelios. Visų pirma - krizė ir sumažėjusios žmonių pajamos, netikrumas dėl ateities. Antra - nepasitikėjimas komerciniais bankais, kurie krizės laikotarpiu anksčiau paimtoms paskoloms gerokai padidino palūkanų normas. Trečia - politikų siūlymai ir taip neprabangiai gyvenantiems senų daugiabučių savininkams savo lėšomis „gelbėti“ ekonomiką, užmirštant, kad renovacija visų pirma reikalinga ir naudinga patiems žmonėms – ne statybų sektoriui.

„Meškos paslaugą“ padarė ir nuolatinis bei visiškai nepagrįstas opozicijos politikų kartojimas, kad JESSICOS programos finansinės sąlygos žymiai blogesnės už ankstesnės, socialdemokratų Vyriausybės siūlytas.

Čia trumpam stabtelėkime. Atlikus faktiškai išmokėtos paramos analizę nustatyta, kad vidutiniškai pagal „senąjį“ renovacijos modelį (kai buvo teigiama, kad kompensacija yra 50 procentų) realus kompensacijos dydis siekė vos 25 procentus. Pagal JESSICA finansuojamiems namams parama siekia 38 procentus visų renovacijai reikalingų išlaidų sumos. Be to, ženkliai išplėstas kompensuojamų renovacijos priemonių sąrašas. Tad kuris modelis geresnis?

Dar vienas kliuvinys - gaunančių neribotą kompensaciją už šildymą socialiai remtinų žmonių nenoras dalyvauti renovacijos procese, nors JESSICA programa bei kiti Vyriausybės priimti teisės aktai numato tokiems žmonėms šimtaprocentinę visų renovacijos išlaidų ir su tuo susijusių banko paskolų kompensavimą.

Labai trūko viešinimo, gerųjų pavyzdžių pristatymo, didesnio ir aiškesnio renovacijos bei teikiamų lengvatų aiškinimo trūkumas. Taip atsitiko dėl lėšų šiems tikslams panaudojimo konkursų įstrigimo teismuose dvejiems metams.

Straipsnio puslapiai:

- Gediminas Kazlauskas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas