Partijų programų ekonominis suderinamumas: kalbėjo abstrakčiai, kad galėtų eiti su bet kuo?

(Puslapis 1 iš 4)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr. Seimas

Viktorija Chockevičiūtė

2016-10-12 18:28

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti.

Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Pavyzdžiui, pirmosios keturios partijos (TS–LKD, LVŽS, LSDP, LRLS) pasisako už mažesnį darbo jėgos apmokestinimą, tačiau jų požiūriai išsiskiria PVM atžvilgiu. Konservatorių programoje nenumatyta taikyti lengvatinio PVM ar mažinti bendrą PVM tarifą – net galima suprasti, kad jie nieko prieš automobilių ar turo mokestį. Štai liberalai PVM tarifą nori mažinti iki 18 proc., o socialdemokratai ir valstiečiai nėra įtraukę konkrečių nuostatų, tačiau anksčiau socialdemokratai pasisakė už lengvatinį PVM mėsai.

Konservatorių programoje pažymėta, kad mokesčiai Lietuvoje, ypač ES kontekste, tikrai yra maži (pelno mokestis) arba apskritai beveik neegzistuojantys (turto mokesčiai, automobilių mokesčiai). Tad galima tikėtis ir svarstymų dėl šių mokesčių įvedimo. Tuo tarpu valstiečiai ir liberalai pasisako prieš automobilių apmokestinimą.

LVŽS savo programoje taip pat užsimojo iki 15 proc. sumažinti leistiną koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje. Kitos partijos tokių reguliacinių priemonių nenurodė.

Sutarimą konservatoriai su valstiečiais galėtų rasti alkoholi kontrolės klausimu. Konservatoriai siūlo didinti akcizą ir steigti specialiąsias parduotuves, tuo tarpu valstiečiai – kurti valstybės monopolį. Tad derybomis kompromisą šioje srityje pasiekti būtų nesunku.

Lietuvos socialdemokratų partija nurodo, kad didins neapmokestinamų pajamų dydį šeimoms, auginančioms vaikus, mokestinę paramą asmenims, gaunantiems mažesnes nei vidutines pajamas, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS) tiksliai neįvardija, bet taip pat nurodo mokesčių, mokamų nuo mažiausių pajamų mažinimą.

Gitanas Nausėda: nėra punktų, kurie visiškai užkirstų galimybes bendradarbiauti

Nors visi pateikia, kad darbo jėgos apmokestinimas turėtų mažėti, SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda svarsto, į kokį įpakavimą šis pasiūlymas bus pateiktas. Tikėtis, kad šie mokestiniai praradimai būtų kompensuojami vien ekonomikos augimo pasekmėmis – naivu.

„Reikėtų kalbėti apie galimą kompensavimą kitomis priemonėmis – NT ir automobilio apmokestinimą. Konservatoriai nepasisakė prieš juos, valstiečiai nepritaria automobilių mokesčiui. Tada reikėtų kalbėti apie mokesčių bazės didinimą ir galimą kovą su šešėline ekonomika, bet, kiek žinau, valstiečiai norėdami sujungti „Sodros“ įnašus ir gyventojų pajamų mokestį į vieną, kalba apie tam tikrą tarifo mažinimą, kuris lemtų mažesnį apmokestinimą. Klausimas ,ar konservatoriai dėl to turėtų prieštarauti. Manau, kad tikrai ne, nes ši idėja mokesčių sujungimo jau ganėtinai sena“, – scenarijus svarsto ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Neoficialiame susitikime su Vyriausybe ekonomistai liko apgauti

Nors pristatyti oficialų Vyriausybės projektą buvo žadama vakar, viskas liko diskusijose už uždarų dujų. Tiesa, žiniasklaidoje pradėjo rodytis projekto programos nuotrupos, kurios byloja apie naujus mokesčius. Tai nustebino neoficialiame susitikime ...

Savivaldybės reikalauja savarankiškumo, sprendžiant regionų atskirties problemą

Konsultacijas su Vyriausybės nariais inicijavusi Lietuvos savivaldybių asociacija centrinę valdžią ragina imtis realių pokyčių sprendžiant didėjančią šalies regionų socialinę ir ekonominę atskirtį. Asociacijos teigimu, regionų bendruomenės ...

Įvertinta Vyriausybės programa: viename punkte rašoma viena, kitame jau kita?

Vos tik naujajai Vyriausybei pateikus programą, visi puolė ją skaityti ir analizuoti. Tiesa, konkrečių darbų – sunku rasti. Naujoji valdžia linkusi apsiriboti žodeliais, jog sieks, skatins, užtikrins, stiprins. Tokia programa vertinama ...

Kitų metų biudžetas problemų nesprendžia: mokesčiai ateityje didės (2)

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė ...

„Valstiečiams“ pakvipo šilta vieta: ką jie siųs į Seimą?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) Seime atstovaus net 19 žmonių, dauguma jų – politikos naujokai. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamus Seimo rinkimų duomenis, pirmumo balsai perdėliojo partijos narių sąrašai. ...

Partijų programų ekonominis suderinamumas: kalbėjo abstrakčiai, kad galėtų eiti su bet kuo?

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ...

Valdančiųjų krachas – per antrąjį turą laukia sutriuškinimas

Po pirmojo Seimo rinkimų turo valdančiuosius turi kamuoti pagirios. Rinkėjai aiškiai pareiškė savo nuomonę – už tris valdančiąsias partijas balsavo tik ketvirtadalis rinkėjų. Tačiau tai tik pradžia. Politologai prognozuoja, kad ...

Darbdaviai įvertino keturių metų Vyriausybės darbą

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, ...

Partijoms piniginių aukų negaili nei kandidatai, nei jų šeimos nariai ir verslininkai

Stipriai politinei kampanijai reikalingos lėšos, kurių partijos gauna ne tik iš savų biudžetų, bet ir Lietuvos gyventojų aukų. Jų deklaruotose aukose Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) matyti, kad kandidatai dosniai apdovanoja ir ...

Ateinantys 4 metai: kokie mokesčiai laukia?

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas