Pašalpos vilioja ir tikrus, ir tariamus ligonius

(Puslapis 1 iš 2)


Rasos Jonaitienės (Fotodiena) nuotr.

Vitalija Jalianiauskienė / Panevėžio balsas

2012-09-07 10:27

 Ligos suriečia ir pačius didžiausius darbštuolius, tad ir jiems anksčiau ar vėliau tenka prašyti skirti pašalpą.

„Sodros“ Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Mockevičienė sako, kad kiekvieną mėnesį vidutiniškai išmokama apie 5 500 ligos pašalpų. Šių duomenų lyginti su ankstesnių metų rezultatais negalima, nes dabar „Sodros“ Panevėžio skyrius ligos pašalpas moka ir Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio, Biržų ligoniams. Pernai jos buvo mokamos tik gyvenantiesiems Panevėžio mieste ir rajone.

Nemokėjo

Kaip teigia V. Mockevičienė, per pirmą šių metų pusmetį „Sodros“ Panevėžio skyriuje iki ligos pašalpos išmokėjimo buvo patikrinti 227 asmenų medicininiai dokumentai. Kai kuriems tariamiems ligoniams pašalpos nebuvo išmokėtos – iš viso 6 456 litai.

Pažeidimus laikinojo nedarbingumo metu nustato gydantys gydytojai ir „Sodros“ specialistai. „Jeigu kyla įtarimų dėl laikinojo nedarbingumo pagrįstumo, sveikatos priežiūros įstaigose tikrinami medicininiai dokumentai, apdraustieji gali būti kviečiami į Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžius, kuriuose įvertinama jų sveikatos būklė ir darbingumas“, – sako V. Mockevičienė.

Prieš priimdami sprendimą dėl ligos pašalpos mokėjimo „Sodros“ specialistai aiškinasi pažeidimų priežastis, jų įtaką asmens laikinojo nedarbingumo trukmei. Išsiaiškinus visas aplinkybes ir sprendžiama, skirti ar neskirti ligos pašalpą arba jos mokėjimą nutraukti nuo pažeidimo padarymo dienos.

Ligos pašalpa nebus mokama, jeigu asmuo tapo laikinai nedarbingu dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikaltimą, pats sužalojo savo sveikatą, apsimetė sergančiu arba tapo laikinai nedarbingu dėl girtumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Pašalpa gali būti nemokama ir tiems, kurie pažeidžia gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvyksta pas gydytoją ir kt.

Svarbu atlyginimas

V. Mockevičienė sako, kad dažnam kyla klausimas: nuo ko priklauso ligos pašalpos dydis ir kaip ji skaičiuojama.

„Primename, kad ligos pašalpos dydis priklauso nuo to, koks asmens darbo užmokestis ir jo mokamos socialinio draudimo įmokos. Kuo didesnės draudžiamosios pajamos, tuo bus didesnė ir ligos pašalpa“, – aiškina vyriausioji specialistė.

Ligos pašalpą už pirmas dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos – „Sodra“.

Darbdavio mokamos ligos pašalpos dydis gali būti nuo 80 iki 100 procentų vidutinio sergančio asmens darbo užmokesčio.

„Sodros“ mokamos pašalpos dydis nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos – 40 procentų, nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Straipsnio puslapiai:

- Vitalija Jalianiauskienė

Panevėžio balsas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas