Pašalpų gavėjus sijotų visur (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Riabovo (Fotodiena) nuotr.

Daiva Savickienė / Sekundė

2013-08-06 13:38

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų savivaldybėms turėti daugiau teisių ir atsakomybės skiriant socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams. Tokiu būdu ji būtų teikiama tikslingiau, tačiau baiminamasi, kad savivaldybės nusistatys skirtingas taisykles, o dėl to gali nukentėti socialiai remtini žmonės.

Lūkesčiai pasiteisino

Nuo praėjusių metų penkios bandomosios savivaldybės – Akmenės, Radviliškio, Raseinių, Šilalės ir Panevėžio rajonų – pačios skirsto piniginę socialinę paramą nepasiturintiesiems. Jos yra nusistačiusios savas tvarkas, pagal jas turi teisę tam tikrais atvejais didinti ar mažinti paramą ir pan. Manoma, kad toks eksperimentas pateisino lūkesčius. Ministerijos duomenimis, tose savivaldybėse socialinės pašalpos gavėjų pernai, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 13,6 procento, o išlaidos – 20,1 procento.

Tad nuo 2014-ųjų siūloma socialinės pašalpos skyrimo funkciją, kaip savarankišką, perduoti visoms savivaldybėms. Socialinė pašalpa būtų finansuojama iš savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto 2014 metams būtų skirta apie 576 mln. litų. Teikti socialinę pašalpą savivaldybės galės savo tarybos nustatyta tvarka tiek, kiek to nereglamentuos įstatymai.

Tuos pakeitimus numatantys Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo projektai pateikti derinti. Patikslinti jie bus svarstomi Vyriausybėje, o jei ši pritars – Seime.

Vienodos galimybės

„Jei visi imsis su tokia energija kaip mes – sėkmė garantuota“, – įsitikinęs, kad projektas pasiteisins ir visoje šalyje, Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis.

Jo teigimu, į darbą bandomosiose savivaldybėse aktyviai įsitraukė seniūnijos, socialiniai darbuotojai, bendruomenės, įvairios institucijos. Kaimiškoms seniūnijoms dirbti kiek lengviau, nes žmonės vieni kitus geriau pažįsta.

Didmiesčiuose, pasak P. Žagunio, tektų kitaip dirbti. Kiekvienoje bandomojoje savivaldybėje nustatyta kiek kitokia tvarka. Mero teigimu, kiekvienu atveju galima rasti argumentų už ir prieš, o idealių variantų nėra.

Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė sako, kad jau ne vieną kartą svarstoma dėl savarankiškos funkcijos perdavimo savivaldybėms. Dabartinius planus, jos teigimu, kol kas sunku komentuoti.

Pasak Z. Ragėnienės, teiginys, kad savivaldybės turės daugiau galių, – labai gražus. Taip pat ir faktas, kad vietos valdžia situaciją žino geriau nei centrinė.

Tačiau yra ir tam tikrų niuansų. Parama skirta patenkinti patiems minimaliausiems žmonių poreikiams. Z. Ragėnienė baiminosi, kad įvairiose savivaldybėse analogiškos gyventojų situacijos gali būti traktuojamos skirtingai, tad jie vienoje savivaldybėje gautų vienokią paramą, o kitoje – kitokią.

Straipsnio puslapiai:

- Daiva Savickienė

Sekundė

Close

Paaiškino, kam nuo liepos priklauso didesnės algos

Nuo liepos mėnesio kvalifikuotiems darbuotojams darbdaviai privalės mokėti didesnę, nei minimali, algą. Tai numato naujasis Darbo kodeksas. Ministerija paaiškino, kas tie laimingieji, kurie jau vasarą sulauks didesnių ...

Ekonomistas siunčia perspėjimą: nieko nekeičiant Lietuvos ekonomikai liko 5 metai

Danija – pavyzdys, kuriuo norėtų sekti kiekviena valstybė ir priešiškoji Graikija, kuria nenorėtų tapti nei viena šalis. Kur tarp jų atsiduria Lietuva? Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši ...

Danijos interneto kompanija nusprendė įsikurti Vilniuje

Vienu perspektyviausių Danijos startuolių laikomas „Trustpilot“ kuria produkto vystymo padalinį Vilniuje. Per artimiausius dvejus metus bendrovė planuoja suburti apie 40 įvairaus lygmens programų sistemų inžinierių komandą, kuri bus ...

Vilniuje keičiasi viešojo transporto kainos

Planuojama, kad Vilniuje nuo liepos pigs ilgesnės trukmės viešojo transporto bilietai, trijose aikštelėse pasistačius automobilį viešuoju transportu vairuotojai parą galės naudotis už 2 eurus. Tiesa, kiti bilietai gali ir ...

Ar lietuviai pasiruošę išgyventi dar vieną krizę?

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“? Nors taupyti imasi ne retas, ...

Nuomos rinka Lietuvoje gali išpūsti ir NT burbulą

Būsto kainoms ir skolinimuisi augant, Lietuvos bankas yra ramus, kad tai dar nerodo NT burbulo. Tačiau žvilgsniai krypsta į nuomos sektorių, mat būtent ten gali būti užslėpta rizika. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius Lietuvos banko ...

Šiais metais nei lietuviškų, nei lenkiškų pigių daržovių nebus?

Nors orai kol kas laikinai pasitaisė, ūkininkai jau skaičiuoja padarytus nuostolius. Anksčiau tokiu metu jau džiaugdavosi ankstyvuoju derliumi, o šiais metais jo teks palaukti. Orų svyravimai lems ir mažesnį derlių, o tai kilsiančias ...

Aiškėja, kur Lietuvoje duris atvers naujas mažmeninės prekybos tinklas

Mažmeninės prekybos tinklas „Pepco“, šiuo metu veikiantis keliose Vidurio Europos šalyse, pradeda veiklą Lietuvoje. Planuojama, kad pirmosios „Pepco“ parduotuvės duris atvers 2017 m. gruodį. Parduotuvių ...

Ar per daugiau nei mėnesį turistai pamirš Vilnių?

Artėjant metui, kuomet Vilniaus oro uostas bus uždarytas, viešbučiai jau pastebi sumažėjusį užsakymų skaičių. Baiminamasi, kad turistams nebus pakankamai gerai iškomunikuota, kaip pasiekti Vilnių ir, kad tai – laikina. Naujienų ...

Orų išdaigos atsilieps vartotojams: derlius mažesnis, kainos didesnės

Vieną akimirką šviečia saulė, kitą jau sninga, trečią jau lyja. Šokinėjantys termometrų stulpeliai ir itin neįprasti orai jau paveikė lietuviškas daržoves, vaisius. Ūkininkai atvirauja, derlius tikrai bus mažesnis, o tai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas