Pašalpų ieškos kiauruose biudžetuose

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Dina Sergijenko / Ekonomika.lt

2011-03-15 13:12

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai užsimojus pakeisti Piniginės socialinės paramos įstatymą, savivaldybės sujudo. Triukšmas kilo sumanius pakeisti ligšiolinį savivaldybių finansavimo šaltinį teikiant pašalpas ir kompensacijas: vietoj tikslinių dotacijų iš Vyriausybės savivaldybės turėtų reikiamą sumą rasti savo kiauruose biudžetuose. Baiminamasi, kad nepavykus rasti pinigų paramos negaus tie, kuriems jos labiausiai reikia.

Visos Lietuvos mastu reikia daugiau nei milijardo litų, o lėšos, skirtos socialinei paramai ir kompensacijoms, kartais siekia net trečdalį kai kurių savivaldybių biudžeto.

Maistui skiriama 400 litų

Širvintų rajone gyvenanti Eglė (vardas redakcijai žinomas) niekur nedirba. Darbo neturi ir jos vyras. Kartu pora augina du vaikus: mokyklą lankantį sūnų ir jau studijuojančią dukrą.

Visos Eglės šeimos pajamos – valstybės mokama socialinė pašalpa, siekianti 1 152 litus. Iš gautos pašalpos kas mėnesį tenka sumokėti maždaug 60 litų už elektrą, 40 litų už telefoną, 65 litus už suskystintų dujų balioną. Kadangi gyvena nuosavame name, nereikia mokėti už vandenį, tačiau mediena malkoms visai žiemai kainuoja apie du tūkstančius litų. Dar 250 litų reikia mokėti už dukters gyvenamojo būsto nuomą, kas savaitę jai skiriama 100 litų pragyvenimui. Kas tris mėnesius šeimą pasiekia parama maisto produktais, o sūnui priklauso nemokami pietūs mokykloje.

Nesunku suskaičiuoti, kad kas mėnesį maistui, degalams, vaistams, drabužiams ir kitoms reikmėms keturių asmenų šeimai lieka mažiau nei 400 litų. „Labai sunku pragyventi“, – sako Eglė. Gyvendama nedideliame kaimelyje ji darbą galėtų rasti tik rajono centre ar didesnėje gyvenvietėje, tačiau ten, neslepia ji, reikėtų dirbti už minimalią algą, išlaidos degalams padidėtų, o teisės į socialinę pašalpą šeima netektų, tad pragyventi taptų dar sunkiau.

Gyvena iš „akcijų“

Pensininkė Leokadija gyvena Vilniuje, vieno kambario 35 kvadratinių metrų bute. Kiekvieną žiemą ji mina savo gyvenamo mikrorajono seniūnijos slenkstį, kad šildymas ir karštas vanduo būtų kompensuotas. „Kadangi šiemet vėlai nuėjau į seniūniją, pirmą mėnesį sąskaita buvo be kompensacijos“, – pasakojo moteris ir rodė 255 litų sąskaitą už šilumą.

Jos pensija kartu su našlės pensija siekia 800 litų. Iš jų Leokadija kiekvieną mėnesį turi sumokėti mokesčius, nusipirkti maisto ir vaistų. „Labai taupau elektrą. Televizorių žiūriu nejungdama šviesos, valgau jau irgi be šviesos. Per mėnesį sanaudoju apie 50 kW“, – pasakoja pensininkė. Elektros energija mėnesiui jai kainuoja apie 22 litus. Už komunalines paslaugas kas mėnesį Leokadija moka 60 litų. Smarkiai taupomas ir vanduo: karšto vandens per mėnesį pensininkė sunaudoja apie porą šimtų litrų, šalto – kubinį metrą.

Straipsnio puslapiai:

- Dina Sergijenko

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas