Pasaulis 2030-aisiais (3)

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Josephas S. Nye / Project-syndicate.org

2013-01-21 07:03

Kaip pasaulis atrodys po dvidešimties metų? Be abejonės, niekas nežino, tačiau kai kurie dalykai yra labiau tikėtini už kitus.

Įmonės ir vyriausybės turi kurti kompetentingas prognozes, nes kai kurios šiandieninės investicijos tęsiasi ilgiau nei 20 metų. Gruodį JAV Nacionalinės žvalgybos taryba (NIC) pristatė savo spėjimą: „Pasaulio tendencijos 2030: alternatyvūs pasauliai.“

NIC numato pasikeitusį pasaulį, kuriame „nė viena šalis – ar tai būtų JAV, Kinija, ar kita didelė valstybė – neturės hegemoniškos galios“. Tai atspindi keturias „megatendencijas“: individų įgalinimą bei pasaulinės vidurinės klasės augimą; jėgos pasklidimą nuo valstybių iki neformalių tinklų bei koalicijų; demografinius pokyčius, kylančius dėl urbanizacijos, migracijos bei senėjimo; augančią maisto, vandens bei energijos paklausą.

Kiekviena tendencija keičia pasaulį ir „įjungia atbulinę pavarą nuo 1750 metų vykstančiam Vakarų kilimui, atkuria Azijos svorį pasaulio ekonomikoje, bei įveda naują „demokratizacijos“ erą į tarptautinį bei vidinį lygmenis“. Pagal kietąją ir minkštąją galią JAV liks „pirma tarp lygių“, tačiau „vienapolis judėjimas yra baigtas.“

Kita vertus, nėra saugu projektuoti ateitį tik remiantis dabartinėmis tendencijomis. Staigmenų neišvengsime, tad NIC taip pat nurodo, viską aukštyn kojomis galinčius apversti veikėjus arba pasekmes, kurios netikėtais būdais gali išmušti masinę tendenciją iš vėžių.

Visų pirma, tarp neužtikrintumo šaltinių yra pasaulio ekonomika: ar pažeidžiamumas bei disbalansas prives prie žlugimo, o gal didesnis daugiapoliškumas pažeis atsparumą? Be to, ar vyriausybės bei institucijos galės pakankamai greitai adaptuotis, kad išnaudotų kaitą, ar vis dėlto pokytis jas priblokš?

Negana to, nors tarpvalstybinių nesutarimų mažėja, valstybės viduje vykstantys konfliktai, kuriuos kelia jauna populiacija, identiteto politika bei maži ištekliai, ir toliau plis Vidurinių Rytų, Pietų Azijos bei Afrikos regionuose. O tai veda prie dar vienos galimai viską pakeisiančios problemos: ar regioninis stabilumas išliks, ar jis sukels pasaulyje nesaugumo jausmą.

Taip pat yra dalis klausimų, susijusių su naujų technologijų įtaka. Ar jos įžiebs konfliktą, o gal bus išplėtotos laiku ir jomis bus galima spręsti problemas, kurias kelia auganti populiacija, greita urbanizacija bei klimato kaita?

Paskutinė visa keičiantis aspektas – Amerikos vaidmuo ateityje. NIC požiūriu, įvairiapusė JAV galios prigimtis rodo, kad net jei Kinijos ekonomika aplenks Ameriką – galbūt net 2020-aisiais – JAV 2030 m. tikriausiai bus nusiteikusi kartu su kitomis didžiosiomis jėgomis išlikti pasaulio lydere. „Galimybė, kad persitempusios JAV susidurs su kylančiais reikalavimais, yra didesnė, nei rizika, jog Amerika bus nustumta iš politinės pasaulio lyderės posto.“

Straipsnio puslapiai:

- Josephas S. Nye

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas