Pasaulis pagal KAM: kaip gyvensime 2030 metais (I)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-12-23 12:06

Prieš kurį laiką visuomenei buvo pristatyta KAM studija „Pasaulis 2030“. Pirmiausia reikia pažymėti, kad tokių strateginių futurologinių analizių paruošimas valstybiniu lygmeniu (gaila, jog be išankstinio platesnio ekspertinio aptarimo) ir viešas jų paskelbimas yra sveikintinas dalykas: jeigu šalis (KAM) supranta, koks bus ateities pasaulis, vadinasi, ji yra pasiruošusi jo iššūkiams (nors dokumento autoriai atsargumo dėlei teigia, kad tai yra „grynai analitinio pobūdžio dokumentas, netapsiantis nei Lietuvos gynybos politikos, nei karinių pajėgumų planavimo pagrindu“). Tačiau klaidingas būsimo pasaulio įsivaizdavimas gali turėti liūdnų pasekmių ilgalaikei valstybės raidai. Todėl verta detaliau pažiūrėti į studijoje siūlomas prognozes. Pradėkime nuo joje pateiktų bendrųjų pasaulio raidos tendencijų.

Bendrosios pasaulio raidos tendencijos

Galima sutikti su studijos rengėjais, kai jie rašo: „Beveik neabejotina, kad valstybės, kurios skatins imigraciją (tiek laikiną, tiek ilgalaikę), kaip priemonę darbo jėgos trūkumui spręsti, ilgainiui taps „superįvairios“ ir gali susidurti su grėsmėmis socialinei sanglaudai ir ekonominiam stabilumui.“ Pirmiausia šiuo atveju paminėtina ligi šiol neparuošusi efektyvios imigrantų integravimo į visuomenę politikos Rusija, kuriai, kaip pagrįstai prognozuoja dokumento autoriai, „gresia galimas nacionalizmo sustiprėjimas, socialiniai neramumai ar nacionalistines idėjas deklaruojančių partijų iškilimas“.

Sprendžiant iš islamo pasaulio raidos ir musulmonų migracijos į Europą tendencijų, gana liūdna yra ir Europos Sąjungos taikaus multikultūriškumo perspektyva. Studijos autoriai konstatuoja: „Islamas gali įsitvirtinti kaip viena iš pagrindinių ES religijų. Prognozuojama, kad 2025 m. bendras musulmonų skaičius ES gali pasiekti 25–30 milijonų. Kai kuriose valstybėse narėse pagal tikinčiųjų skaičių islamas gali tapti pagrindine religija. Siekdamos užkirsti kelią religinių ir kultūrinių skirtumų padiktuotiems socialiniams neramumams, ES valstybės narės turės daug dėmesio skirti socialinės ir kultūrinės integracijos programoms. (…)

Spėjama, kad radikalaus islamo plitimas apogėjų pasieks apie 2020 m., kuomet po grupuočių tarpusavio kovų gali susiformuoti vieninga, nacionalinių valstybių ribas peržengianti vadovybė. Beveik neabejotina, kad bemaž visas darbo jėgos perteklius pasirinks emigraciją ne į kaimynines regiono [Vidurio Rytų – straipsnio autoriaus patikslinimas] valstybes, bet į Europą ar JAV. Vakarų valstybės Vidurio Rytų regiono gyventojus trauks savo socialinėmis-ekonominėmis galimybėmis, tačiau kultūriškai išliks svetimos, todėl tarp šių emigrantų grupių bus stiprus radikalus islamas.“

Dar vienas reikšmingas socialinis reiškinys, kurį užfiksavo KAM futurologai, yra tas, kad „besivystančioms valstybėms perėjimas nuo kaimiškos prie miestiškos visuomenės taps dideliu iššūkiu“. Tai pasaulinė tendencija, galinti tapti rimta problema ne vien besivystančiai planetos daliai, bet ir išsivysčiusioms šalims. Svarbus niuansas pastaruoju atveju yra tai, kad didesnis žemės ūkio (kaimo) sektorius galėtų padėti sušvelninti bet kurios ekonominės krizės (o pasaulinės ekonominės sistemos ateitis yra miglota) padarinius, nes nemažas procentas gyventojų sugebėtų išgyventi be darbo mieste. O dabar šita „oro pagalvė“ daug kur siaurėja, ir šalių su aukštu urbanizacijos lygiu (t. y. pirmiausia išsivysčiusių valstybių) valdžiai teks pasukti galvą, kaip pasirūpinti darbą praradusiais miestiečiais.

Trečias vertas dėmesio pasaulio socialinės raidos momentas, kuris yra akcentuojamas dokumente, susijęs su tuo, kad „išsivysčiusiose valstybėse ir toliau plis sekuliarizmo ir materializmo [paryškinta straipsnio autoriaus] vertybės. Kartu didės moralinis reliatyvizmas ir pragmatizmas. (…) Panašu, kad turtingesnėse valstybėse pilietinės vertybės smuks, o lojalumas valstybei ir jos institucijoms taps sąlyginis, priklausomas nuo kiekvieno asmens interesų.

Žmonės vis labiau savo santykį su valstybe traktuos kaip vartotojai, o ne kaip piliečiai.“ Aprašyta tendencija yra labai pavojingas dalykas visam Vakarų pasauliui. Kaip sakoma, civilizacija pradžioje žlunga iš vidaus, o tik paskui ją sudrasko išorinės jėgos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Rusiją kaip moralės ir idėjos (gyvenimo prasmės) šaltinis vis labiau socialiai suvienija su valdžios pagalba atgaunanti jėgas stačiatikybė

. Musulmonų pasaulyje stiprus nuo socialinės degradacijos saugantis ramstis yra islamas. Žinoma, religinis dogmatizmas turi savų trūkumų, bet jis šiandien yra iš esmės vienintelis pasaulyje dalykas, kuris padeda globalizacijoje pasimetusiam žmogui atrasti tvirtesnius moralinius egzistencinius orientyrus. Alternatyva – pinigai, vartojimas, kuris „suvalgo“ pilietiškumą ir moralines vertybes, o kartu diskredituoja vesternizacijos (demokratizacijos) procesą. Taigi, Vakarams reikėtų rimtai susimąstyti dėl savo civilizacinių pagrindų, nes vadinamieji „necivilizuotieji“ ima atrodyti idėjiškesni ir vieningesni.

Aprašytą vaizdą dar labiau komplikuoja kai kurios studijos prognozės:

· „Ilgą laiką vienu iš pagrindinių globalizacijos kritikos argumentų buvo tai, kad ji didina valstybių išsivystymo skirtumus, t. y. didžiausią naudą gauna turtingiausios valstybės. Tikėtina, kad su tam tikromis išimtimis ši tendencija gali išlikti ir ateityje.“

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas