Pasirinkimas tarp būsto nuomos ir įsigijimo – ne skonio klausimas

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2014-09-24 10:47

Sprendimas įsigyti būstą ar jį nuomotis turi būti grįstas finansiniais skaičiavimais, o ne emociniais argumentais. Tiesą sakant, priešingai nei renkantis tarp šokoladinių ir vanilinių ledų, asmeninis skonis ir požiūris į šias dvi alternatyvas turi turėti mažiausiai įtakos. Kaip paskaičiuoti, kuri alternatyva yra finansiškai patrauklesnė?

Lygindami nuomos ir įsigijimo alternatyvas, gyventojai dažnai naudoja klaidingą argumentą. Sumokama nuoma yra vadinama „pinigais į balą“, nes pasibaigus nuomos periodui žmogus nieko negauna, o būstą įsigijus net su būsto paskola, ją gražinus lieka nuosavybė – būstas. Toks palyginimas nėra teisingas – ir sumokėta nuoma, ir bankui mokamos palūkanos yra mokestis už stogą virš galvos. Taip, nuomininkas nuomos pabaigoje neturi turto, bet jis neturi ir prievolės būstą remontuoti, apstatyti baldais ir buitine įranga. Per maždaug 25 metų laikotarpį, kai gražinama būsto paskola, buto remontas ir apstatymas naujais baldais bei įranga gali kainuoti tiek pat, kiek kainavo butas. Todėl norint priimti sprendimą, kuri alternatyva yra patrauklesnė, užtenka palyginti, kuriuo atveju šis „mokestis“ – nuoma ar palūkanos – bus mažesnis.

Kaip tai padaryti? Tam užtenka žinoti du skaičius – kokios yra būsto paskolos palūkanos ir koks yra nuomos pajamingumas, arba kitaip tariant, nuomos grąža, parodanti, kokią būsto kainos dalį nuomininkas sumoka per metus. Pavyzdžiui, jei butas kainuoja 200 tūkst. litų, o per mėnesį jo nuoma kainuoja 1070 litų, tokio buto nuomos pajamingumas siekia 6,4 procento. Kitaip sakant, nuomininkas per metus sumokės 12840 litų arba 6,4 proc. buto kainos. Šie skaičiai kaip pavyzdys parinkti neatsitiktinai – „Swedbank“ skaičiavimu, būtent toks šiuo metu yra vidutinis nuomos pajamingumas Vilniuje. Vilniaus senamiestyje jis yra šiek tiek mažesnis – 5,9 proc., o Kaune ir Klaipėdoje didesnis ir siekia, atitinkamai, 9,1 ir 7,0 procento. Taisyklė iš tiesų paprasta – jei būsto paskolos palūkanos yra mažesnės nei nuomos pajamingumas, finansiškai įsigijimo alternatyva yra patrauklesnė nei nuoma.

Jei šie palyginimai atrodo komplikuoti ir neatskleidžia vienos alternatyvos privalumų prieš kitą, reikalo esmę galima iliustruoti dar paprasčiau. Tarkime, nagrinėjamo pavyzdžio atveju asmuo nusprendžia ne nuomotis, o pirkti būstą – sumokėti 30 tūkst. litų pradinį įnašą ir imti būsto paskolą 25 metams už dabar galiojančias palūkanas, kurios šiuo metu siekia 2,6 procento. Per mėnesį būsto paskolos įmokoms jis turėtų skirti 771 litą, tai yra, gerokai mažiau nei 1070 litų siekianti nuoma. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tik dalis iš tų per mėnesį sumokamų 771 litų yra palūkanos. Per visą paskolos grąžinimo laikotarpį butą įsigijęs asmuo sumokėtų 61,4 tūkst. litų palūkanų, o per tą patį laikotarpį nuomininkas sumokėtų 321 tūkst. litų. Tokiu atveju girtis, kad asmuo pasirinko nuomos, o ne įsigijimo alternatyvą yra tas pats, kas didžiuotis už keliasdešimt tūkstančių litų įsigytu vardiniu laikrodžiu – tai išskirtinumas ir prabanga, bet tikrai ne finansinė nauda.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas