Pasirinkimas tarp būsto nuomos ir įsigijimo – ne skonio klausimas

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2014-09-24 10:47

Sprendimas įsigyti būstą ar jį nuomotis turi būti grįstas finansiniais skaičiavimais, o ne emociniais argumentais. Tiesą sakant, priešingai nei renkantis tarp šokoladinių ir vanilinių ledų, asmeninis skonis ir požiūris į šias dvi alternatyvas turi turėti mažiausiai įtakos. Kaip paskaičiuoti, kuri alternatyva yra finansiškai patrauklesnė?

Lygindami nuomos ir įsigijimo alternatyvas, gyventojai dažnai naudoja klaidingą argumentą. Sumokama nuoma yra vadinama „pinigais į balą“, nes pasibaigus nuomos periodui žmogus nieko negauna, o būstą įsigijus net su būsto paskola, ją gražinus lieka nuosavybė – būstas. Toks palyginimas nėra teisingas – ir sumokėta nuoma, ir bankui mokamos palūkanos yra mokestis už stogą virš galvos. Taip, nuomininkas nuomos pabaigoje neturi turto, bet jis neturi ir prievolės būstą remontuoti, apstatyti baldais ir buitine įranga. Per maždaug 25 metų laikotarpį, kai gražinama būsto paskola, buto remontas ir apstatymas naujais baldais bei įranga gali kainuoti tiek pat, kiek kainavo butas. Todėl norint priimti sprendimą, kuri alternatyva yra patrauklesnė, užtenka palyginti, kuriuo atveju šis „mokestis“ – nuoma ar palūkanos – bus mažesnis.

Kaip tai padaryti? Tam užtenka žinoti du skaičius – kokios yra būsto paskolos palūkanos ir koks yra nuomos pajamingumas, arba kitaip tariant, nuomos grąža, parodanti, kokią būsto kainos dalį nuomininkas sumoka per metus. Pavyzdžiui, jei butas kainuoja 200 tūkst. litų, o per mėnesį jo nuoma kainuoja 1070 litų, tokio buto nuomos pajamingumas siekia 6,4 procento. Kitaip sakant, nuomininkas per metus sumokės 12840 litų arba 6,4 proc. buto kainos. Šie skaičiai kaip pavyzdys parinkti neatsitiktinai – „Swedbank“ skaičiavimu, būtent toks šiuo metu yra vidutinis nuomos pajamingumas Vilniuje. Vilniaus senamiestyje jis yra šiek tiek mažesnis – 5,9 proc., o Kaune ir Klaipėdoje didesnis ir siekia, atitinkamai, 9,1 ir 7,0 procento. Taisyklė iš tiesų paprasta – jei būsto paskolos palūkanos yra mažesnės nei nuomos pajamingumas, finansiškai įsigijimo alternatyva yra patrauklesnė nei nuoma.

Jei šie palyginimai atrodo komplikuoti ir neatskleidžia vienos alternatyvos privalumų prieš kitą, reikalo esmę galima iliustruoti dar paprasčiau. Tarkime, nagrinėjamo pavyzdžio atveju asmuo nusprendžia ne nuomotis, o pirkti būstą – sumokėti 30 tūkst. litų pradinį įnašą ir imti būsto paskolą 25 metams už dabar galiojančias palūkanas, kurios šiuo metu siekia 2,6 procento. Per mėnesį būsto paskolos įmokoms jis turėtų skirti 771 litą, tai yra, gerokai mažiau nei 1070 litų siekianti nuoma. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tik dalis iš tų per mėnesį sumokamų 771 litų yra palūkanos. Per visą paskolos grąžinimo laikotarpį butą įsigijęs asmuo sumokėtų 61,4 tūkst. litų palūkanų, o per tą patį laikotarpį nuomininkas sumokėtų 321 tūkst. litų. Tokiu atveju girtis, kad asmuo pasirinko nuomos, o ne įsigijimo alternatyvą yra tas pats, kas didžiuotis už keliasdešimt tūkstančių litų įsigytu vardiniu laikrodžiu – tai išskirtinumas ir prabanga, bet tikrai ne finansinė nauda.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas