Pasiskolini už dyką ir perskolini triskart brangiau

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2011-03-08 15:06

Bankai turi per daug pinigų

Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų.

Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.

„Mano nuomone, šis skirtumas per didelis, kad visuomenė galėtų tinkamai funkcionuoti, – piktinosi skaitytojas. – Dabar vienas sluoksnis skurdinamas nemokant normalių palūkanų už indėlius – žmonės gal ir už dyką bankuose pinigus laikytų, nes jiems nėra kur dėtis. Kitas sluoksnis – verslininkai skurdinamas brangiomis paskolomis ir neišgali mokėti darbuotojams algų. O tai yra viena iš emigracijos priežasčių. Taip pat dėl to įmonės vėluoja mokėti mokesčius, pradeda pyktis viena su kita – tai ir verslo, ir visuomenės žlugdymas.”

Lietuvos banko duomenimis, pernai šalies bankai savo klientams buvo suteikę paskolų už maždaug 50,3 mlrd. litų, o metinės palūkanos už paskolas litais praėjusių metų pabaigoje siekė 5,62 proc. Indėlių suma Lietuvos bankuose siekė 45,4 mlrd. litų, o metų pabaigoje namų ūkių indėlių viso portfelio vidutinės svertinės palūkanos tesudarė 1,61 proc. per metus. Skirtumas žymus – didesnis nei tris kartus. Peršasi mintis, kad bankai pigiai surenka pinigus iš gyventojų, o paskui kelis kartus brangiau skolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams.

Pinigų nereikia

Bankų atstovai teigia, kad tokia situacija paaiškinama paprastu pasiūlos ir paklausos dėsniu: bankai turi per daug pinigų, jiems naujų indėlių nereikia, dėl to palūkanos tokios mažos.

„Tai normalus verslas, – aiškino „DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. – Jeigu man indėlių nereikia, aš ir nemoku palūkanų. Nors šiuo metu bankams tiek pinigų nereikia, žmonės vis tiek juose laiko pinigus – taip saugiau ir patogiau. Kadangi bankai turi didesnę indėlių pasiūlą nei išduodama paskolų, bankui nėra prasmės mokėti dideles palūkanas – jis nesuinteresuotas.”

Jis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius dvejus metus paskolų srautas buvo neigiamas, t. y. bankai išdalydavo mažiau pinigų nei jiems jų grąžindavo: „Bankai buvo skolingi kitiems bankams, jei šių skolų nebūtų, galima sakyti, indėlių jiems išvis nereikėtų.”

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė tikino, kad paskolų palūkanų normos turi būti didesnės už indėlių palūkanų normas, kad būtų įmanoma bent padengti veiklos sąnaudas.

„Dėl pablogėjusios ekonomikos aplinkos blogėjo klientų kreditingumas, todėl bankai skolino brangiau, – aiškino V. Tauraitė – Iš kitos pusės, indėlių bazė rinkoje ir toliau didėjo, nes gyventojai dėl ekonomikos plėtros neapibrėžtumo teikė prioritetą taupymui ir rinkosi saugesnius sprendimus – indėlius. Todėl indėlių padidėjo tiek, kad bankai neturėjo galimybių jų visų išskolinti ir mažino indėlių palūkanų normas.”

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas