Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

(Puslapis 1 iš 2)


Parduotuvė (nuotr. 123rf.com)

2018-02-05 15:48

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Vidutinės išlaidos dovanoms siekė kiek daugiau nei 62 eurus, o vaišėms viena šeima vidutiniškai skyrė dar apie 95 eurus.

Palyginus su gyventojų nusiteikimu prieš šventes, kalėdinėms dovanoms ir ypač šventiniam stalui daugelis išleido daugiau pinigų nei planavo.

Neįvertino išlaidų maistui

„Pagrindinis dalykas, kurį parodė prieš žiemos šventes ir joms pasibaigus daryti tyrimai apie planuojamas ir realias išlaidas – maistui per šventes žmonės išleidžia daugiau, nes perka spontaniškai ir be plano. Panašu, kad gyventojai per šias šventes neįvertino, kiek iš tiesų jų biudžetui atsieis šventinės vaišės“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Trečdalis gyventojų, prieš šventes kalėdiniam stalui planavusių skirti iki 50 eurų, iš tiesų išleido nuo 51 iki 100 eurų. Nors nuo 151 iki 200 eurų planavo išleisti kas dešimtas, tokios sumos prireikė kas šeštam (15 proc.) gyventojui. Taigi, didžiausios dalies (32 proc.) apklaustųjų maisto krepšelis sudarė nuo 51 iki 100 eurų, o antras pagal dydį maistui skirtų pinigų kiekis buvo tarp 151 ir 200 eurų.

„Dažnai planuodami šventines išlaidas visų pirma jas siejame su dovanomis. Panašiai, kaip rinkdamiesi kelionę pirmiausia žiūrime į skrydžio bilieto kainą. Tačiau abiem atvejais galima lengvai apsiskaičiuoti. Jei kelionei pirmiausia griebiame pigius bilietus, vėliau dažnai tenka nemaloniai nustebti pamačius maisto ar viešbučių kainas toje šalyje.

O išlaidas Kalėdų šventėms vertindami tik pagal dovanas vėliau galime graužtis, kad piniginė paplonėjo neplanuotai daug, nes didžiąją jos turinio dalį paklojome ant vaišių stalo. Todėl kitais metais ruošiantis šventėms išlaidas reiktų planuoti realistiškai – paprastas būdas išvengti per didelių išlaidų yra iš anksto susidaryti pirkinių sąrašą“, – pataria J. Cvilikienė.

Remiantis gyventojų nuomonės tyrimų rezultatais, prieš šventes 59 proc. gyventojų sakėsi iš anksto netaupę vaišėms, šiemet joms taupyti taip pat nesiruošia panaši dalis (61 proc.) gyventojų, o penktadalis (21 proc.) ims taupyti tik likus mėnesiui iki švenčių. Užtat taupymas dovanoms, kurioms lėšų paprastai reikia mažiau, įprastesnis. Šiemet iš anksto pradėti taupyti dovanoms sau pažadėjo 40 proc. gyventojų, dar dešimtadalis per praėjusias šventes gavo pamoką pradėti ruošti ar pirkti dovanas anksčiau nei prasideda Kalėdų karštinė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas