Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

(Puslapis 1 iš 2)


Parduotuvė (nuotr. 123rf.com)

2018-02-05 15:48

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Vidutinės išlaidos dovanoms siekė kiek daugiau nei 62 eurus, o vaišėms viena šeima vidutiniškai skyrė dar apie 95 eurus.

Palyginus su gyventojų nusiteikimu prieš šventes, kalėdinėms dovanoms ir ypač šventiniam stalui daugelis išleido daugiau pinigų nei planavo.

Neįvertino išlaidų maistui

„Pagrindinis dalykas, kurį parodė prieš žiemos šventes ir joms pasibaigus daryti tyrimai apie planuojamas ir realias išlaidas – maistui per šventes žmonės išleidžia daugiau, nes perka spontaniškai ir be plano. Panašu, kad gyventojai per šias šventes neįvertino, kiek iš tiesų jų biudžetui atsieis šventinės vaišės“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Trečdalis gyventojų, prieš šventes kalėdiniam stalui planavusių skirti iki 50 eurų, iš tiesų išleido nuo 51 iki 100 eurų. Nors nuo 151 iki 200 eurų planavo išleisti kas dešimtas, tokios sumos prireikė kas šeštam (15 proc.) gyventojui. Taigi, didžiausios dalies (32 proc.) apklaustųjų maisto krepšelis sudarė nuo 51 iki 100 eurų, o antras pagal dydį maistui skirtų pinigų kiekis buvo tarp 151 ir 200 eurų.

„Dažnai planuodami šventines išlaidas visų pirma jas siejame su dovanomis. Panašiai, kaip rinkdamiesi kelionę pirmiausia žiūrime į skrydžio bilieto kainą. Tačiau abiem atvejais galima lengvai apsiskaičiuoti. Jei kelionei pirmiausia griebiame pigius bilietus, vėliau dažnai tenka nemaloniai nustebti pamačius maisto ar viešbučių kainas toje šalyje.

O išlaidas Kalėdų šventėms vertindami tik pagal dovanas vėliau galime graužtis, kad piniginė paplonėjo neplanuotai daug, nes didžiąją jos turinio dalį paklojome ant vaišių stalo. Todėl kitais metais ruošiantis šventėms išlaidas reiktų planuoti realistiškai – paprastas būdas išvengti per didelių išlaidų yra iš anksto susidaryti pirkinių sąrašą“, – pataria J. Cvilikienė.

Remiantis gyventojų nuomonės tyrimų rezultatais, prieš šventes 59 proc. gyventojų sakėsi iš anksto netaupę vaišėms, šiemet joms taupyti taip pat nesiruošia panaši dalis (61 proc.) gyventojų, o penktadalis (21 proc.) ims taupyti tik likus mėnesiui iki švenčių. Užtat taupymas dovanoms, kurioms lėšų paprastai reikia mažiau, įprastesnis. Šiemet iš anksto pradėti taupyti dovanoms sau pažadėjo 40 proc. gyventojų, dar dešimtadalis per praėjusias šventes gavo pamoką pradėti ruošti ar pirkti dovanas anksčiau nei prasideda Kalėdų karštinė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas