Paskutinės minutės Kalėdos

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

manofinansai.lt

2012-12-20 14:34

Dar nespėjus užgesti Vėlinių žvakutėms, prekybininkai dabina vitrinas kalėdiniais žaisliukais ir dainuojančiais seniais šalčiais. Deja, gyventojai kiekvienais metais didžiąsias žiemos šventes prisimena tik joms pasibeldus į duris ir į parduotuves „medžioti" dovanų suplūsta tik gruodžio antroje pusėje.

Tokį lietuvių nerūpestingumą jau keletą metų atskleidžia tradicinis „Swedbank" Asmeninių finansų instituto šventinio laikotarpio gyventojų finansinės elgsenos tyrimas. Tačiau šiais metais matyti ir naujų tendencijų - gyventojai ketina šventėms skirti didesnes sumas. Tuo pačiu, regis, daliai lietuvių stumdytis eilėse jau pabodo - apie tai liudija vis didėjantis skaičius tų, kurie per šventes neplanuoja išleisti nieko ar apskritai ketina pabėgti nuo kalėdinio šurmulio.

Sumos didės

„Swedbank" Asmeninių finansų instituto šventinio laikotarpio gyventojų finansinės elgsenos tyrimo duomenimis, šiemet dauguma Lietuvos gyventojų šventiniams pirkiniams ketina skirti didesnes sumas nei pernai. Lyginant su 2011-aisiais, šiemet gyventojų dalis, šventiniams stalui išleisianti virš 300 Lt, išaugo nuo 13 iki 20 proc. Atitinkamai (iki 53 proc.) sumažėjo namų ūkių, kurie Šv. Kučių ir Kalėdų skanėstams skirs mažiau nei 200 Lt. Dar penktadalis gyventojų vaišėms ketina išleisti nuo 201 Lt iki 300 Lt.

Dovanoms ir sveikinimams taip pat ketinama atseikėti daugiau: dešimtadaliu arba iki 25 proc. sumažėjo gyventojų nurodžiusių mažiausią - iki 100 Lt sumą. Tuo tarpu 21 proc. namų ūkių arba 6 proc. punktais daugiau nei praėjusiais metais dovanoms išleis virš 300 Lt.

Gyventojų pasiskirstymas pagal vidutines išlaidas Kūčių ir šv. Kalėdų vaišėms bei dovanoms, proc.

Šiek tiek plačiau praverti pinigines šventiniu laikotarpiu gyventojus galėjo paskatinti sumažėjęs nedarbo lygis. Išleisti daugiau linkę ir senjorai, kurie šiemet sulaukė vidutiniškai dešimtadaliu išaugusių pensijų.

Tačiau didesnį biudžetą dažniausiai skirs didžiuosiuose šalies miestuose gyvenantys namų ūkiai. Šiek tiek optimistiškesnės tendencijos, palyginus su praėjusiais metais, pastebimos ir kaimo vietovėse. Tuo tarpu mažesniuose šalies miestuose ir rajonų centruose išlaidos šventinėms vaišėms planuojamos beveik tokios pačios kaip ir praėjusiais metais, o planuojančių nepirkti dovanų dalis išaugo nuo 3 proc. iki 16 proc.

Lietuvių ir ukrainiečių panašumai

„Pramogauti" prekybos centrų eilėse nereikėtų, o ir naujųjų metų rytą finansinės pagirios nekamuotų, jei šventės, kaip ir kasmet, neateitų taip netikėtai. Vos ketvirtadalis gyventojų šventėms pradeda ruoštis jų nesulaukę. Tuo tarpu 75 proc. gyventojų, kaip ir pernai, šventinių išlaidų biudžetu pradeda rūpintis tik gruodį.

Gali pasirodyti paradoksalu, bet mažiausių pajamų namų ūkiai šventėms ruošiasi atsainiau, lyginant su tais, kuriuose vienam namų ūkio nariui tenka 1001-1500 Lt per mėnesį. Žinoma, pirmieji ir išleidžia mažiau, tačiau ši finansinė našta dar kiek palengvėtų, jeigu jai būtų rengiamasi iš anksto. Prieš pusmetį šventėms finansiškai ruoštis labiau linkę vyresnio amžiaus gyventojai. Be to, brandesnio amžiaus žmonės dažniau iš anksto rūpinasi dovanomis, tuo tarpu jaunesnieji verčiau veržiasi diržus ir kasdienius poreikius „apkarpo" dėl dovanų, atėjus gruodžiui.

Tokia savo elgsena lietuviai panašūs į Graikijos, Rusijos, Ukrainos gyventojus, kurie šventinėmis išlaidomis taip pat susirūpina tik švenčių „išvakarėse". Tuo tarpu iš Vokietijos, Čekijos, Šveicarijos gyventojų vertėtų pasimokyti - jie šventes prisimena ir joms ruošiasi dar iki gruodžio mėnesio.

Penkiasdešimtinės - į šiukšliadėžę?

Išankstinis pasirengimas šventėms - tai ne tik pinigų kaupimas, apsaugantis piniginę nuo šoko gruodžio mėnesį. Iš anksto racionaliai suplanavus šventinio stalo gardumynus, susidarius dovanų ir žmonių, kuriems jos bus dovanojamos, sąrašą, galima laimėti išties daug. Neteks pusės patiekalų graudžiu žvilgsniu palydėti į šiukšliadėžę, bus galima sutaupyti lyginant dovanų kainas, o turint laiko, prabangias dovanas pakeisti nebrangiai kainuojančiomis idėjomis.

Tačiau Lietuvos gyventojai atsakingo planavimo ir vartojimo principais retai vadovaujasi. Maisto banko duomenimis, 2 proc. gyventojų maistą išmeta kone kasdien, dar 14 proc. tai daro kas keletą dienų, trečdalis - kartą per savaitę. Dažniausiai išmetamo maisto vertė svyruoja tarp 5-10 litų, tačiau žinant lietuvių svetingumą ir vaišingumą, po švenčių į šiukšliadėžę, ko gero, nukeliauja ne viena penkiasdešimtinė.

Straipsnio puslapiai:

manofinansai.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas