Paskutinis demokratiškas despotas

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Edoardo Campanella / Project-syndicate.org

2011-12-05 10:44

Italija visada jautė silpnybę autoritariniams lyderiams. Nuo pat Romos imperijos laikų valdžios vadžias perimdavo imperatoriai, karaliai, princai ir despotai.

Paskutinis valdovas Silvio Berlusconi neseniai buvo priverstas palikti ministro pirmininko postą. Politiniai partneriai jausdami tarptautinių finansų rinkų spaudimą pasitraukė nuo ilgamečio šalies lyderio. Politinis susiskaldymas, amžius ir emocinis išsekimas S. Berlusconi vertė duoti pažadą daugiau nepretenduoti į premjero kėdę.

S. Berlusconi žlugimas užverčia vieną iš kontroversiškiausių Europos demokratijos istorijos puslapių. Laikas nuteis arba išteisins politiko veiksmus, tačiau italai dar ilgai išliks padalyti į dvi puses. Visi sutinka, kad jis niekada nebuvo primus inter pares (pirmas tarp lygių – red. past.).

Politiniams sekėjams S. Berlusconi buvo tarsi apšvietos monarchas, kuris paliko sėkmingą privatų verslą ir padėjo Italijai pakilti iš pelenų. S. Berlusconi įžengė į politinę areną visuotinės partinės korupcijos skandalo, kuris sutepė daugelio politikų garbę, įkarštyje.

Oponentams S. Berlusconi buvo despotas, kuris pateko į valdžią demokratiniu būdu, tačiau nevaržomai naudojo politinę galią asmeniniams verslo interesams ir vengdamas teisinio persekiojimo.

S. Berlusconi politinio iškilimo ir nuopuolio istorija aprašyta renesanso epochos Niccolo Machiavelli veikale „Valdovas“. S. Berlusconi, siekdamas išlaikyti valdžią savo rankose, kruopščiai laikėsi N. Machiavelli nurodymų, tačiau ir jam nepavyko išvengti vienos lemtingos klaidos.

Anot N. Machiavelli, piliečiai savo valdovu išrenka tą bendruomenės narį, kuris geriausiai sugeba apginti visuomenę nuo elito piktnaudžiavimo (tais laikais elito vaidmenį atliko kilmingieji). S. Berlusconi savo politinę kajerą pradėjo 1994 metais. Kaip tik tuomet italų rinkėjai itin geidė apsaugos nuo korumpuotos valdančiosios klasės. S. Berlusconi pavyko suformuoti šalies gelbėtojo įvaizdį. Jis pristatė save kaip savarankiškai iškilusį milijardierių, kuris geidžia nesavanaudiškai darbuotis visos šalies labui. Milžiniškas turtas turėjo įtikinti rinkėjus gerais būsimojo politiko ketinimais.

Visiškai neseniai S. Berlusconi priėjo politinės karjeros kelio pabaigą. N. Machiavelli teigimu, valdovas, trokštantis įgyvendinti politinius savo tikslus, neturėtų būti varžomas moralinių nuostatų. S. Berlusconi paklusniai vykdė ir šį nurodymą.

Siekdamas išlaikyti valdžią audringiausiais politinės karjeros mėnesiais, premjeras griebėsi kraštutinių priemonių. Naudodamas neskaidrius būdus jis įgijo daugelio parlamento narių palaikymą, viešai užsipuolė savo kaltintojus ir siekdamas savanaudiškų komercinių tikslų siekė sušvelninti liepos mėnesį patvirtintą taupymo biudžetą. Šioje vietoje S. Berlusconi išklydo iš N. Machiavelli nubrėžto kelio.

Straipsnio puslapiai:

- Edoardo Campanella

Project-syndicate.org

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas