Paslėptas mokestis, kurį sumokame beveik visi (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Ekonomika.lt

2014-11-18 10:15

Kodėl Lietuvoje indėlių palūkanos yra tokios mažos ir net mažesnės nei kai kuriose kaimyninėse šalyse? Taip lemia ne tik ECB vykdoma pinigų politika. Atsakymas į šį aktualų klausimą yra toks pats, kaip ir atsakymas į klausimą, kodėl Lietuvoje maži atlyginimai – dėl didelės mokestinės naštos. Visi įmonių ir gyventojų indėliai Lietuvos banko licenciją turinčiuose komerciniuose bankuose apmokestinami 0,45 proc. metiniu mokesčiu, vadinamu indėlių draudimo įmoka.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai finansinėse institucijose laiko 30,6 milijardo litų, o įmonių indėliai siekia 14,3 milijardo. Jei visos šios lėšos būtų laikomos tik Lietuvos banko licenciją turinčiuose bankuose, iš viso per metus į „Investicijų ir indėlių draudimo“ fondą būtų sumokama 201 milijonas litų. Šiuo metu ši suma yra šiek tiek mažesnė, nes dalis indėlių yra laikoma, pavyzdžiui, kredito unijose, kuriose indėlių draudimo įmoka yra mažesnė – tik 0,2 procento.

Tokį indėlių draudimo įmokų skirtumą paaiškinti sunku – paprastai draudimo įmoka priklauso nuo draudžiamo objekto vertės ir nuo draudiminio įvykio tikimybės arba, kitaip sakant, finansinės institucijos rizikos. Lietuvoje indėlių draudimo įmoka nepriklauso nei nuo vieno, nei nuo kito. Nors draudžiami ne didesni nei 100 tūkst. eurų indėliai, įmokos taikomos visiems indėliams, o draudimo įmoka nepriklauso nuo institucijų rizikingumo.

Tokios draudimo sistemos analogas automobilių draudimo rinkoje atrodytų maždaug taip – visi mokėtų draudimo įmokas proporcingas savo automobilio vertei, bet avarijos atveju gautų ne daugiau nei visiems vienodą maksimalią iš anksto nustatytą išmoką, kuri gali būti ir kelis kartus mažesnė nei automobilio vertė. Be to, draudimo įmoka nepriklausytų ir nuo vairavimo įgūdžių ir patirties – vairavimo instruktorius mokėtų tokią pačią įmoką kaip ir jau 7 avarijas padaręs devyniolikmetis.

Lietuvos indėlininkai yra labiau apmokestinami nei daugelyje ES šalių. Pavyzdžiui, Latvijoje metinė indėlių draudimo įmoka yra daugiau nei dvigubai mažesnė, o Estijoje beveik keturis kartus mažesnė nei Lietuvoje – atitinkamai, 0,2 ir 0,12 procento. Euro zonos senbuvėse šios įmokos yra dar mažesnės.

Suprantama, kad indėlių ir investicijų draudimo įmonės fonde po dviejų nemažų bankų ir kelių kredito unijų bankroto atsivėrė nemaža skylė, tačiau ją pildyti tik saugiose ir patikimose finansinėse institucijose santaupas laikančių gyventojų bei įmonių lėšomis yra neefektyvu ir nelogiška. Draudimo įmokos yra reikalingos, tačiau kuomet jos neproporcingai didelės, didėja skolinimosi kaina gyventojams ir įmonėms, o tai turi neigiamos įtakos ekonomikos augimui bei darbo vietų kūrimui.

Šiame kontekste svarbu atsiminti, kad Europos centrinio banko (ECB) nustatytos bazinės metinės palūkanos šiuo metu siekia tik 0,05 procento ir yra devynis kartus mažesnės nei Lietuvoje taikoma indėlių draudimo įmoka. Kitaip sakant, priimti indėlį už nulines palūkanas komerciniam bankui Lietuvoje yra 9 kartus brangiau, nei pasiskolinti iš ECB.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas