Pateikė kitokią emigracijos iš Lietuvos statistiką: padėtis visai kitokia?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Emigracija

2017-09-04 15:59

Užsienio šalių imigracijos duomenys rodo, kad emigrantų iš Lietuvos veikiausiai daugėjo mažiau, nei skelbiama. Tačiau net ir tokiu atveju emigracijos problema yra didelė ir kelia rimtų iššūkių darbo rinkai, mokesčių ir pensijų sistemoms.

Įvairios emigracijos priežastys

Pagal oficialią statistiką, emigracija iš Lietuvos porą pastarųjų metų vėl didėja, nors po 2009–2010 m. ekonomikos krizės ketverius metus iš eilės oficialių emigrantų kasmet mažėdavo. Kyla klausimas: kodėl mūsų šalyje atlyginimams paskutiniu metu vidutiniškai augant beveik dešimt procentų, o nedarbui pasiekus 2005 m. pabaigoje buvusį itin žemą rodiklį, nemažėja laimės svetur ieškančių gyventojų?

Dauguma sutiks, kad emigracija siejama pirmiausia su ekonominiais motyvais, vienas pagrindinių – žemas pragyvenimo lygis mūsų šalyje, palyginti su ES šalimis senbuvėmis. Tačiau įdomu tai, kad pastarųjų metų emigracijos duomenis veikė ne tik ekonominės, bet ir teisinės bei administracinės priežastys.

Statistika rodo, kad 2015 m. emigrantų padaugėjo penktadaliu, arba 7,9 tūkst. Toks augimas tikrai nemenkas. Tačiau iš tikrųjų Lietuvos piliečių išvykimas lėmė tik pusę šio prieaugio. Likusi emigracijos padidėjimo dalis daugiausia susijusi su išvykusiais iš mūsų šalies 3,1 tūkst. Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečių. Jų išvykimą iš dalies galėjo paskatinti sugriežtintos nuostatos dėl leidimų užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Jos sietinos su mūsų šalies institucijų siekiu veiksmingiau kontroliuoti nelegalią migraciją, ypač – ribojant teisėtą, bet fiktyvią veiklą Lietuvos Respublikoje.

Kitas veiksnys, galintis padidinti skirtumą tarp realaus ir skelbiamo pastarųjų metų emigracijos tempo, yra aktyvus „Sodros“ raginimas pasitikrinti, ar gyventojai nėra skolingi už privalomąjį draudimą. Vengdami skolos socialinio draudimo sistemai, piliečiai suskubo deklaruoti išvykimą tuo metu, kai „Sodra“ ėmėsi aktyvesnių veiksmų, t. y. 2016–2017 m., nors iš tikrųjų jie galėjo būti emigravę seniau, pavyzdžiui, 2011–2015 m.

Taigi, tikrasis emigracijos didėjimo tempas pastaraisiais metais veikiausiai buvo lėtesnis, nei rodo statistika. Nors tai ir nekeičia nuo 2011 m. gyventojų surašymo emigravusių asmenų bendrojo skaičiaus, bet rodo, kad nebūtinai reikalai toliau prastėja tiek, kiek skelbiama. Dabar statistika veikiausiai rodo didesnį emigrantų skaičių, nei jis yra iš tikrųjų, o 2012–2014 m. ji tą skaičių rodė mažesnį.

Užsienio duomenys padėtį rodo kiek kitokią

Kad nebūtinai reikalai prastėja tokiais gąsdinančiais tempais, rodo ir užsienio statistika, apimanti duomenis apie atvykstančius Lietuvos piliečius. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojo išvykimas į Norvegiją patenka ne tik į Lietuvos emigracijos, bet ir Norvegijos imigracijos statistiką. Kai kurios šalys skelbia panašius duomenis apie socialinio draudimo numerį suteikti prašančius Lietuvos piliečius.

Straipsnio puslapiai:

Close

V. Vasiliauskas: reikia apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, naikinti verslo liudijimus

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos ...

Kaip naujasis nekilnojamojo turto mokestis paveiks nuomos bei būsto kainas?

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi ...

Mokesčių reforma vers darbdavius perskaičiuoti algas: darbuotojai „per klaidą“ gali gauti mažiau

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali ...

Prekybininkai žengia naują žingsnį: siūlys nuolaidas ne vien produktams

Prekybos tinklas „Maxima“ pirmąkart Lietuvoje pristato akciją, kurios metu pigiau bus galima įsigyti ne maisto produktus, o įvairias laisvalaikio pramogas. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, beveik du ...

Į Klaipėdą žengia įmonė iš Vokietijos: sparčiai didins darbo vietų skaičių

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs pirmasis nuomininkas – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos Eukutecas”, ...

Pirmojo būsto pirkimas: pasimokykite iš pirkėjų klaidų

Pavasariui įsibėgėjant šalies būsto rinka paprastai perjungia aukštesnę pavarą – nuo planų gyventojai pereina prie darbų. Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko pirkti būstą, žino, koks kompleksiškas gali būti jo įsigijimo ...

Į Lietuvą žengia nauja skrydžių bendrovė

Jau nuo kito mėnesio skrydžius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną pradės vykdyti Kazachstano oro bendrovė „SCAT Airlines“. Valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad Vilnius – pirmoji ...

Lietuviai veržiasi sudaryti vedybų sutartis: suglumo net ekspertai

Lietuvoje vis daugiau sutuoktinių turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Per praėjusius metus Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 519 ikivedybinių ir 1 182 povedybinės sutartys, dar 77 ikivedybinės ir 310 povedybinių sutarčių ...

„Pepco“ įžengė į Kauną: skelbia, kur kels koją toliau

Šiandien Kaune prekybos centre „Savas“ (Savanorių pr. 346) atidaryta pirmoji šiame mieste mažmeninės prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė. Lietuvoje tai trečioji mažomis kainomis garsėjančio lenkiško ...

Išskyrė tris punktus, kaip patikrinti, ar priklausote viduriniajai klasei

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas