Pateikė kitokią emigracijos iš Lietuvos statistiką: padėtis visai kitokia?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Emigracija

2017-09-04 15:59

Užsienio šalių imigracijos duomenys rodo, kad emigrantų iš Lietuvos veikiausiai daugėjo mažiau, nei skelbiama. Tačiau net ir tokiu atveju emigracijos problema yra didelė ir kelia rimtų iššūkių darbo rinkai, mokesčių ir pensijų sistemoms.

Įvairios emigracijos priežastys

Pagal oficialią statistiką, emigracija iš Lietuvos porą pastarųjų metų vėl didėja, nors po 2009–2010 m. ekonomikos krizės ketverius metus iš eilės oficialių emigrantų kasmet mažėdavo. Kyla klausimas: kodėl mūsų šalyje atlyginimams paskutiniu metu vidutiniškai augant beveik dešimt procentų, o nedarbui pasiekus 2005 m. pabaigoje buvusį itin žemą rodiklį, nemažėja laimės svetur ieškančių gyventojų?

Dauguma sutiks, kad emigracija siejama pirmiausia su ekonominiais motyvais, vienas pagrindinių – žemas pragyvenimo lygis mūsų šalyje, palyginti su ES šalimis senbuvėmis. Tačiau įdomu tai, kad pastarųjų metų emigracijos duomenis veikė ne tik ekonominės, bet ir teisinės bei administracinės priežastys.

Statistika rodo, kad 2015 m. emigrantų padaugėjo penktadaliu, arba 7,9 tūkst. Toks augimas tikrai nemenkas. Tačiau iš tikrųjų Lietuvos piliečių išvykimas lėmė tik pusę šio prieaugio. Likusi emigracijos padidėjimo dalis daugiausia susijusi su išvykusiais iš mūsų šalies 3,1 tūkst. Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečių. Jų išvykimą iš dalies galėjo paskatinti sugriežtintos nuostatos dėl leidimų užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Jos sietinos su mūsų šalies institucijų siekiu veiksmingiau kontroliuoti nelegalią migraciją, ypač – ribojant teisėtą, bet fiktyvią veiklą Lietuvos Respublikoje.

Kitas veiksnys, galintis padidinti skirtumą tarp realaus ir skelbiamo pastarųjų metų emigracijos tempo, yra aktyvus „Sodros“ raginimas pasitikrinti, ar gyventojai nėra skolingi už privalomąjį draudimą. Vengdami skolos socialinio draudimo sistemai, piliečiai suskubo deklaruoti išvykimą tuo metu, kai „Sodra“ ėmėsi aktyvesnių veiksmų, t. y. 2016–2017 m., nors iš tikrųjų jie galėjo būti emigravę seniau, pavyzdžiui, 2011–2015 m.

Taigi, tikrasis emigracijos didėjimo tempas pastaraisiais metais veikiausiai buvo lėtesnis, nei rodo statistika. Nors tai ir nekeičia nuo 2011 m. gyventojų surašymo emigravusių asmenų bendrojo skaičiaus, bet rodo, kad nebūtinai reikalai toliau prastėja tiek, kiek skelbiama. Dabar statistika veikiausiai rodo didesnį emigrantų skaičių, nei jis yra iš tikrųjų, o 2012–2014 m. ji tą skaičių rodė mažesnį.

Užsienio duomenys padėtį rodo kiek kitokią

Kad nebūtinai reikalai prastėja tokiais gąsdinančiais tempais, rodo ir užsienio statistika, apimanti duomenis apie atvykstančius Lietuvos piliečius. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojo išvykimas į Norvegiją patenka ne tik į Lietuvos emigracijos, bet ir Norvegijos imigracijos statistiką. Kai kurios šalys skelbia panašius duomenis apie socialinio draudimo numerį suteikti prašančius Lietuvos piliečius.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas