Patirtis, diplomas ar netradicinis mąstymas: ko iš jaunimo labiausiai tikisi verslas?


Fotolia.com nuotr. Darbo pokalbis

2016-07-13 10:08

Po neplanuotų geopolitinių pasikeitimų kaimyninėse rinkose eksportuojančios Lietuvos įmonės gana sklandžiai pakeitė eksporto kryptis ir stabilizavo padėtį, praradimus pakeisdamos naujose rinkose išaugusiais pardavimų rodikliais. Ko išmoko Lietuvos verslas ir kokią pamoką apie ateities darbo rinką gavo darbuotojai – apie tai su į Lietuvą grįžusiais pasaulio lietuviais kalbėjosi Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

„Kodėl Lietuvai buvo patogi Rusijos rinka? Todėl, kad eksportą sudarė ta pati varškė, grietinė, pienas, sviestas, sūriai. Tačiau staiga mums reikėjo persiorientuoti ir važiuoti, pavyzdžiui, į Artimųjų Rytų rinkas – Kuveitą, JAE, Omaną. Niekas negalėjo pasakyti, ką jie valgo, ką perka, kokie produktai galėtų ateiti į jų lentynas. Deja, didžioji dalis Lietuvos įmonių susidūrė su problemomis, nes nežinojo, kaip prisitaikyti prie naujų rinkų vartotojų skonių ir nerado tokių žmonių, kurie galėtų profesionaliai patarti, ką ir kaip daryti“, – sako LPK prezidentas.

Pasak jo, daugelis įmonių ir dabar susiduria su rinkodaros problemomis bei yra pasiruošusios mokėti dideles sumas, tačiau neranda šios srities profesionalų. Todėl iš jaunų žmonių visose srityse dabar labiausiai tikimasi netradicinio mąstymo ir inovatyvumo: „Lietuvoje žmogus gali uždirbti tikrai daug, tačiau turi sugalvoti, ką rinkai būtų galima pasiūlyti kitaip. Laimės tie, kurie bus kūrybingesni ir sugalvos, kaip sukurti naują produktą ir paslaugas bei kaip tai įdomiai pristatyti.“

Technologijos ir su tuo susijusi ketvirtoji pramonės revoliucija radikaliai keičia supratimą apie gamybą. Lietuvoje jau dabar yra įmonių, kurios naktimis dirba trečią pamainą be žmonių: darbuotojai vakare išeina, o kai ryte sugrįžta – produktai jau būna pagaminti. Ir ateityje technologijos leis žmonėms dirbti vis mažiau rutininių darbų, vis labiau augs kūrybinės veiklos poreikis darbo rinkoje.

„Žinių šiandien turime daug, tačiau nežinome, kaip jas panaudoti. Ko reikia, kad gebėjimų ir idėjų turintys žmonės galėtų jas paversti produktu, paslauga, daiktu? Apie 80 proc. naujai įkurtų įmonių bankrutuoja – valstybė turėtų skirti pinigų idėjų bankui ir taip galėtų padėti jaunam žmogui ateiti į gamybos ar paslaugų rinkas. Biurokratijos našta taip pat turėtų būti daug mažesnė. Iš politikų turėtume daugiau reikalauti kalbų ne apie tai, kaip sukurs darbo vietų ar sumokės atlyginimų, o ką konkrečiai padarys, kad žmonės galėtų lengviau kurti tai, kas reikalinga visuomenei“, – teigia LPK prezidentas.

Naujasis darbo kodeksas, R.Dargio nuomone, taip pat labai reikalingas būtent jauniems žmonėms, kad jie drąsiau bandytų savo idėjas įgyvendinti, o pokyčiai švietimo sistemoje – mokyklose ir aukštajame moksle – leistų išugdyti naują kūrybingų profesionalų kartą.

Close

Darbo paieškos ir algos Lietuvoje: dabar ir prieš 100 metų

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos ...

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ligos išmokas

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio ...

Sausį kainos ir vėl didėjo: kas brango, kas pigo?

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros ...

Maisto kainos – galvos skausmas ir Seimo nariams: pateikė naują siūlymą

Politikai ir vėl pradėjo svarstyti, kad galbūt jie turi įsikišti ir pabandyti užtikrinti žemesnes maisto produktų kainas. Dėl to jau ruošiamas naujas siūlymas. Konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis siūlo, kad pridėtinės ...

Po sustiprintos alkoholio kontrolės „bambalinį“ alų pakuotėmis perka net negeriantys

Šiais metais įsigalioję prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimai paisomi ne visų. Policija jau yra pranešusi apie skelbimus įvairiose socialinių tinklų grupėse, o regionuose pastebėtas ir „taškų“ klestėjimas. Prekybininkas: drąsiai ...

Ilgai laukta mokesčių reforma: kas gali pasikeisti?

 Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik ...

Lenkija praranda patrauklumą: ar lietuviai vis dar susivilios vykti apsipirkti?

 Tuntais į Lenkiją vykstantys apsipirkti lietuviai nėra naujiena. Tačiau, anot ekonomistų, situacija gali pradėti keistis, mat vieno iš trijų veiksnių, lėmusių Lenkijos kainų žavesį, nebelieka. Pastebima, kad jau kurį laiką zlotas vis ...

Alkoholio reklama liejasi laisvai – gamintojai aptiko valstiečių inicijuotų pataisų spragą

 Nuo šių metų įsigaliojęs bet kokios alkoholio reklamos draudimas įnešė daug sumaišties alkoholio gamintojams. Tačiau net ir per sumaištį nebuvo sunku pamatyti, kaip gudriai galima apeiti draudimus ir toliau ...

Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?

 Šaltuoju metų sezonu siauste siaučia ne tik įvairūs ligų sukėlėjai, bet ir internetiniai sukčiai, žmonėms siūlantys įsigyti neva stebuklingai tai vienokius, tai kitokius negalavimus bei sveikatos sutrikimus išgydančių ...

Nemaloni žinia tėvams: vaikų išmokos vėluos

 Dėl nuo pat pradžių strigusios sistemos, priimančios prašymus dėl vadinamųjų vaiko pinigų, išmokas laiku gaus ne visi. Prognozuojama, jog sausio gale prašymus pateikę tėvai, pinigų gali tikėtis tik kovo mėnesį. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas