Pavojus pasaulio finansams

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Andrew Shengas / Project-syndicate.org

2012-01-20 11:05

2011 metų kovą Japoniją nusiaubę katastrofiškas žemės drebėjimas, cunamis ir branduolinė avarija sustabdė pasaulinio tiekimo grandinę.

Staigus svarbių medžiagų pašalinimas iš gamybos proceso privertė iš naujo apsvarstyti tiekimo grandinių veikimo principus. Tačiau tokie pažeidimai neapsiriboja gamybos sektoriuje. Finansų pramonė pastaruoju metu taip pat buvo beveik patyrusi „tiekimo grandinės“ krachą.

„Lehman Brothers“ banko žlugimas 2008 metais ne tik sukėlė paniką finansų rinkose, bet praktiškai privedė pasaulio prekybą prie aklavietės: didmeniniai bankai atsisakė finansuoti vieni kitus baimindamiesi kolegų žlugimo.

Praeityje egzistavusi paprasta bankininkystės sistema, paremta mažmeninės prekybos santaupų koncentracija tam, kad būtų patenkinti skolininkų kredito poreikiai, evoliucionavo į sudėtingą pasaulinę tiekimo grandinę, kuriai gresia tokie patys pavojai, kurie praėjusį pavasarį užklupo Japoniją.

Finansinės tiekimo grandinės turi tris pagrindinius bruožus – architektūra, atgalinio ryšio mechanizmas ir procesai. Šių grandinių patvarumas ir efektyvumas priklauso nuo visų trijų bruožų sąveikos.

Šiandieninėje finansų architektūroje tarpusavyje priklausomi tinklai yra linkę koncentruotis galinguose veiklos centruose. Pavyzdžiui, vos du finansų centrai (Londonas ir Niujorkas) dominuoja tarptautinėje finansų rinkoje ir vos 22 veikėjai vykdo 90 proc. visų pasaulio valiutų apsikeitimo sandorių. Tokia koncentracija yra labai veiksminga, tačiau ji taip pat kelia didesnį sisteminį pavojų, nes žlugus pirmaujantiems centrams visa sistema gali subyrėti.

Atviri atgalinio ryšio mechanizmai užtikrina tiekimo grandinės galimybę reaguoti į besikeičiančią aplinką, tačiau jie gali sustiprinti sukrėtimus tiek, kad visa sistema tiesiog sprogs. „Lehman Brothers“ žlugimas ir paskatino tokį sprogimą, kai finansų sistemą išgelbėjo tik vyriausybių finansinė parama.

Galiausiai, tiekimo grandinėse vykstantys procesai bei tarp jų vykstančios atgalinio ryšio sąveikos gali padaryti sistemą didesnę ar mažesnę nei atskirų jos dalių suma. Kadangi sudėtingas tinklas susideda iš jungčių tarp daugelio potinklių, atskiri neveiksmingumai ar silpnybės gali turėti įtakos visos sistemos gyvybingumui.

Finansų grandinės, panašiai kaip gamybos grandinės per Japonijos katastrofą, susiduria su dideliu spaudimu persitvarkyti ir prisitaikyti, nes pasaulinė ekonominė pusiausvyra krypsta kylančių rinkų link. Tada milijardai vartotojų taps šių vidurinės klasės atstovais, išsivystys nauji socialiniai tinklai, o klimato kaita taps vis svarbesniu veiksniu pasaulio prekyboje.

Reikšmingos reformos finansų rinkoms primes naujų išlaidų. Bankai ir kitos institucijos taip pat patiria spaudimą išrasti naujų finansinių produktų, kurie galėtų padėti realiam sektoriui suvaldyti sudėtingesnius pavojus ir paskatintų investicijas tokiose srityse kaip žaliosios technologijos ir kylančių ekonomikų infrastruktūra.

Straipsnio puslapiai:

- Andrew Shengas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas