Pažadų neištesėjo: 2012 m. partijos apie darbo santykius kalbėjo kitaip

(Puslapis 1 iš 3)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr. Seimas

tv3.lt

2016-09-26 18:25

Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė naująjį Darbo kodeksą, kurį sveikina verslininkai, tačiau nepalaiko darbuotojų atstovai. Pažvelgus į 2012-ųjų metų partijų Seimo rinkimų programas, akivaizdu, kad dalis per rinkimus į parlamentą patekusių partijų tuomet kitaip kalbėjo apie darbo santykių ateitį.

Prezidentės veto daugiausiai buvo atmestas socialdemokratų, Darbo partijos, liberalų ir „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentarų balsais. Priešingai, dauguma konservatorių ir visi Lenkų rinkimų akcijos atstovai balsavo už D.Grybauskaitės veto priėmimą.

Socialdemokratai žadėjo priimti sprendimus tik abipusiu susitarimu

Socialdemokratai, kurių 29 atstovai iš 37 Seime balsavo už naująjį Darbo kodeksą be pakeitimų, 2012-aisiais rinkimuose vadovavosi šūkiu „Svarbiausia žmogus“. Šios partijos programoje buvo aiškiai parašyta, kad būtina „ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinti kolektyvinių susitarimų ir sutarčių sudarymą, didinti jų svarbą darbo santykių reguliavime.

Darbo santykių tobulinimas ir lankstumas turi būti įgyvendinami tik abipusiais darbdavių ir dirbančiųjų susitarimais bei įsipareigojimais.“ Partija programoje taip pat pažymėjo, kad per artimiausius keturis metus jie ketina „skatinti socialinį dialogą atskirų įmonių, ūkio sektorių ir šalies mastu, kad darbdaviai ir darbuotojai kuo geriau suprastų vieni kitus, o priimami sprendimai optimaliai derintų verslo poreikius ir darbo interesus.“

Be to, žadėjo „pakeisti esamą teisinį reguliavimą sudarant sąlygas darbuotojams skelbti streikus, šalinti dirbtines kliūtis, apribojančias teisę į streikus“ bei „socialinės ir darbo politikos sprendimus derinti Trišalėje taryboje, kuri turi likti darbdavių, dirbančiųjų ir Vyriausybės interesų derinimo institucija, o ne tapti įvairių visuomenės grupių diskusijų klubu. Būtinas dialogas su profsąjungomis, kad mažėtų socialinė įtampa.“

Apie naują Darbo kodeksą ar darbo santykių pakeitimą savo programoje iš viso nekalbėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Visi septyni šios partijos atstovai palaikė prezidentės veto. Tiesiogiai šios temos savo programoje neminėjo ir partija „Tvarka ir teisingumas“, tačiau jos planus šioje srityje galima nuspėti pagal kitus programinius punktus. Partija tąkart kalbėjo apie socialiai teisingos „Trečiosios respublikos“ kūrimą, kurioje „valstybė pirmiausiai gins ir gelbės patį silpniausią ir labiausiai pažeidžiamą jos narį“. Apie konkrečius šios srities įstatymus programoje užsimintą vieną kartą – joje buvo žadama sukurti teisinę bazę, užtikrinančią maksimalų darbuotojų dalyvavimą įmonių kapitale ir valdyme. Akivaizdu, kad naujasis Darbo kodeksas to tikrai neužtikrina.

Straipsnio puslapiai:

Gairės: darbas, Darbo kodeksas, DK

Close

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

Prieš mokesčių aptarimą opozicija paliko Seimo salę

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori ...

Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas: jeigu norime ką nors pakeisti – keiskime dabar

Savo priešpaskutiniame metiniame pranešime šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė nemažą dėmesį skyrė tam, ko Lietuva iki savo nepriklausomybės išmoko ir to, kokia dabar tapo. Kaip sakė šalies vadovė, šiuo ...

Parlamentarai abejoja dėl mokesčių reformos: nukentės gyvenantys regione

Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai ...

Seime kelią prasiskynė mokesčių ir pensijų reforma

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas ...

„Arvi“ įkūrėjas V. Kučinskas po NSGK išvadų: nieko neprotegavau

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadose apie verslo poveikį Lietuvos politikams sušmėžavo ne viena verslo įmonė. Tarp bandančių daryti įtaką minima ir „Arvi“ įmonė bei tuometinis jos vadovas ...

Atskleista, kokiomis schemomis verslai tūkstančiais finansavo politikus

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šiuo metu ruošia išvadas apie verslų įtaką Lietuvos politinėms partijoms. Paviešintame juodraštyje nurodytos schemos, kaip net 2012 metais įsigaliojus ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas