Pažadų neištesėjo: 2012 m. partijos apie darbo santykius kalbėjo kitaip

(Puslapis 1 iš 3)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr. Seimas

tv3.lt

2016-09-26 18:25

Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė naująjį Darbo kodeksą, kurį sveikina verslininkai, tačiau nepalaiko darbuotojų atstovai. Pažvelgus į 2012-ųjų metų partijų Seimo rinkimų programas, akivaizdu, kad dalis per rinkimus į parlamentą patekusių partijų tuomet kitaip kalbėjo apie darbo santykių ateitį.

Prezidentės veto daugiausiai buvo atmestas socialdemokratų, Darbo partijos, liberalų ir „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentarų balsais. Priešingai, dauguma konservatorių ir visi Lenkų rinkimų akcijos atstovai balsavo už D.Grybauskaitės veto priėmimą.

Socialdemokratai žadėjo priimti sprendimus tik abipusiu susitarimu

Socialdemokratai, kurių 29 atstovai iš 37 Seime balsavo už naująjį Darbo kodeksą be pakeitimų, 2012-aisiais rinkimuose vadovavosi šūkiu „Svarbiausia žmogus“. Šios partijos programoje buvo aiškiai parašyta, kad būtina „ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinti kolektyvinių susitarimų ir sutarčių sudarymą, didinti jų svarbą darbo santykių reguliavime.

Darbo santykių tobulinimas ir lankstumas turi būti įgyvendinami tik abipusiais darbdavių ir dirbančiųjų susitarimais bei įsipareigojimais.“ Partija programoje taip pat pažymėjo, kad per artimiausius keturis metus jie ketina „skatinti socialinį dialogą atskirų įmonių, ūkio sektorių ir šalies mastu, kad darbdaviai ir darbuotojai kuo geriau suprastų vieni kitus, o priimami sprendimai optimaliai derintų verslo poreikius ir darbo interesus.“

Be to, žadėjo „pakeisti esamą teisinį reguliavimą sudarant sąlygas darbuotojams skelbti streikus, šalinti dirbtines kliūtis, apribojančias teisę į streikus“ bei „socialinės ir darbo politikos sprendimus derinti Trišalėje taryboje, kuri turi likti darbdavių, dirbančiųjų ir Vyriausybės interesų derinimo institucija, o ne tapti įvairių visuomenės grupių diskusijų klubu. Būtinas dialogas su profsąjungomis, kad mažėtų socialinė įtampa.“

Apie naują Darbo kodeksą ar darbo santykių pakeitimą savo programoje iš viso nekalbėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Visi septyni šios partijos atstovai palaikė prezidentės veto. Tiesiogiai šios temos savo programoje neminėjo ir partija „Tvarka ir teisingumas“, tačiau jos planus šioje srityje galima nuspėti pagal kitus programinius punktus. Partija tąkart kalbėjo apie socialiai teisingos „Trečiosios respublikos“ kūrimą, kurioje „valstybė pirmiausiai gins ir gelbės patį silpniausią ir labiausiai pažeidžiamą jos narį“. Apie konkrečius šios srities įstatymus programoje užsimintą vieną kartą – joje buvo žadama sukurti teisinę bazę, užtikrinančią maksimalų darbuotojų dalyvavimą įmonių kapitale ir valdyme. Akivaizdu, kad naujasis Darbo kodeksas to tikrai neužtikrina.

Straipsnio puslapiai:

Gairės: darbas, Darbo kodeksas, DK

Close

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų finansinio savarankiškumo ...

Seimo nutarimu, išmokos bus mokamos visiems vaikams

Seimas priėmė naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymą, kuriuo siekiama mažinti vaikų skurdą ir pajamų nelygybę. Už tokį sprendimą balsavo 80, prieš buvo vienas, susilaikė 15 Seimo narių. Siekiant remti vaikus auginančias ...

Seimas nutarė dėl lengvatinio PVM tarifo dydžio ir taikymo

Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisas, sumažindamas PVM tarifą kai kuriems vaistams bei pratęsdamas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui, apgyvendinimo ...

Seimas apsisprendė: brangs cigaretės, dyzelis bei didės NT mokestis

Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta didinti akcizo tarifą dyzeliui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Už naujas nuostatas balsavo 60 Seimo narių, prieš – 6, susilaikė 12 parlamentarų. Be to, priimtos ...

Kitų metų Lietuvos biudžetas: išskirtinis dėmesys skurstantiems, vidurinioji klasė – palikta šešėlyje

Valdantieji nenustoja džiūgauti, kad kitų metų valstybės biudžetas, kaip niekad iki šiol, bus perteklinis bei išskirtinai socialiai orientuotas. Ir nors socialinei apsaugai kitąmet išties ketinama atriekti nemenką biudžeto pyrago dalį, Seimo nariai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vidurinioji klasė ir vėl nesulaukė valdžios dėmesio.

Oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas: kam mokesčiai didės, o kam mažės?

 Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu. Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją ...

I. Šimonytė nesusilaikė: Lietuvoje į mokesčius žiūrima ne iš to galo

Šeštadienį Nemuno saloje Kaune vyksta idėjų festivalis „Laisvės piknikas“: jo programoje numatytos diskusijos su politikais ir visuomenės veikėjais, renginyje lankysis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiemet ...

Nerijaus Mačiulio verdiktas socdemų mokesčių pertvarkai: nuo dėmesio vertų idėjų iki visiškos tragedijos

Lietuvos socialdemokratai deklaruoja norintys reabilituotis ir pagaliau imtis kairiosios socialdemokratinės politikos, tačiau jų įregistruoti pasiūlymai mokesčių pertvarkai kelią klausimą – ar tikrai? Ekonomisto Nerijaus Mačiulio akimis, ...

Ramūno Karbauskio idėja žarstyti biudžeto pinigus susilaukė premjero kritikos

Paklaustas, ar palaiko Ramūno Karbauskio iškeltą idėją peržiūrėti Fiskalinės drausmės įstatymą ar ekonomistų raginimą pasiūlymo neįgyvendinti, ministras pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Saulius Skvernelis ...

Vyriausybė pristatė mokesčių sistemos pakeitimus

Sprendimai, susiję su mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimais, 17-osios Vyriausybės teigimu, priimami išklausius ir įsiklausius į visuomenės nuomonę. To ir siekta pirmą kartą surengtos tokio plataus masto konsultacijos dėl mokesčių ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas