Pažadų neištesėjo: 2012 m. partijos apie darbo santykius kalbėjo kitaip

(Puslapis 1 iš 3)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr. Seimas

tv3.lt

2016-09-26 18:25

Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė naująjį Darbo kodeksą, kurį sveikina verslininkai, tačiau nepalaiko darbuotojų atstovai. Pažvelgus į 2012-ųjų metų partijų Seimo rinkimų programas, akivaizdu, kad dalis per rinkimus į parlamentą patekusių partijų tuomet kitaip kalbėjo apie darbo santykių ateitį.

Prezidentės veto daugiausiai buvo atmestas socialdemokratų, Darbo partijos, liberalų ir „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentarų balsais. Priešingai, dauguma konservatorių ir visi Lenkų rinkimų akcijos atstovai balsavo už D.Grybauskaitės veto priėmimą.

Socialdemokratai žadėjo priimti sprendimus tik abipusiu susitarimu

Socialdemokratai, kurių 29 atstovai iš 37 Seime balsavo už naująjį Darbo kodeksą be pakeitimų, 2012-aisiais rinkimuose vadovavosi šūkiu „Svarbiausia žmogus“. Šios partijos programoje buvo aiškiai parašyta, kad būtina „ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinti kolektyvinių susitarimų ir sutarčių sudarymą, didinti jų svarbą darbo santykių reguliavime.

Darbo santykių tobulinimas ir lankstumas turi būti įgyvendinami tik abipusiais darbdavių ir dirbančiųjų susitarimais bei įsipareigojimais.“ Partija programoje taip pat pažymėjo, kad per artimiausius keturis metus jie ketina „skatinti socialinį dialogą atskirų įmonių, ūkio sektorių ir šalies mastu, kad darbdaviai ir darbuotojai kuo geriau suprastų vieni kitus, o priimami sprendimai optimaliai derintų verslo poreikius ir darbo interesus.“

Be to, žadėjo „pakeisti esamą teisinį reguliavimą sudarant sąlygas darbuotojams skelbti streikus, šalinti dirbtines kliūtis, apribojančias teisę į streikus“ bei „socialinės ir darbo politikos sprendimus derinti Trišalėje taryboje, kuri turi likti darbdavių, dirbančiųjų ir Vyriausybės interesų derinimo institucija, o ne tapti įvairių visuomenės grupių diskusijų klubu. Būtinas dialogas su profsąjungomis, kad mažėtų socialinė įtampa.“

Apie naują Darbo kodeksą ar darbo santykių pakeitimą savo programoje iš viso nekalbėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Visi septyni šios partijos atstovai palaikė prezidentės veto. Tiesiogiai šios temos savo programoje neminėjo ir partija „Tvarka ir teisingumas“, tačiau jos planus šioje srityje galima nuspėti pagal kitus programinius punktus. Partija tąkart kalbėjo apie socialiai teisingos „Trečiosios respublikos“ kūrimą, kurioje „valstybė pirmiausiai gins ir gelbės patį silpniausią ir labiausiai pažeidžiamą jos narį“. Apie konkrečius šios srities įstatymus programoje užsimintą vieną kartą – joje buvo žadama sukurti teisinę bazę, užtikrinančią maksimalų darbuotojų dalyvavimą įmonių kapitale ir valdyme. Akivaizdu, kad naujasis Darbo kodeksas to tikrai neužtikrina.

Straipsnio puslapiai:

Gairės: darbas, Darbo kodeksas, DK

Close

Vyriausybei – siūlymai dėl „Fintech“ plėtros

Šiandien Finansų ministerija pateikė Vyriausybei siūlymus dėl finansinių technologijų (Fintech) pramonės plėtros Lietuvoje. „Siekiame, kad Lietuvos finansų rinka žymiai labiau prisidėtų prie ekonomikos augimo. Viena iš ...

Premjeras: tikiuosi, kad ši Vyriausybė išliks pokyčių Vyriausybe

Kovo 1–oji – alaus pramonės bankroto dalis, šmaikščiai kalbą pradėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kasmetinėje Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Tačiau tonui surimtėjus, paminėtos prioritetinės sritys bei ...

Neoficialiame susitikime su Vyriausybe ekonomistai liko apgauti

Nors pristatyti oficialų Vyriausybės projektą buvo žadama vakar, viskas liko diskusijose už uždarų dujų. Tiesa, žiniasklaidoje pradėjo rodytis projekto programos nuotrupos, kurios byloja apie naujus mokesčius. Tai nustebino neoficialiame susitikime ...

Savivaldybės reikalauja savarankiškumo, sprendžiant regionų atskirties problemą

Konsultacijas su Vyriausybės nariais inicijavusi Lietuvos savivaldybių asociacija centrinę valdžią ragina imtis realių pokyčių sprendžiant didėjančią šalies regionų socialinę ir ekonominę atskirtį. Asociacijos teigimu, regionų bendruomenės ...

Įvertinta Vyriausybės programa: viename punkte rašoma viena, kitame jau kita?

Vos tik naujajai Vyriausybei pateikus programą, visi puolė ją skaityti ir analizuoti. Tiesa, konkrečių darbų – sunku rasti. Naujoji valdžia linkusi apsiriboti žodeliais, jog sieks, skatins, užtikrins, stiprins. Tokia programa vertinama ...

Kitų metų biudžetas problemų nesprendžia: mokesčiai ateityje didės (2)

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė ...

„Valstiečiams“ pakvipo šilta vieta: ką jie siųs į Seimą?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) Seime atstovaus net 19 žmonių, dauguma jų – politikos naujokai. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamus Seimo rinkimų duomenis, pirmumo balsai perdėliojo partijos narių sąrašai. ...

Partijų programų ekonominis suderinamumas: kalbėjo abstrakčiai, kad galėtų eiti su bet kuo?

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ...

Valdančiųjų krachas – per antrąjį turą laukia sutriuškinimas

Po pirmojo Seimo rinkimų turo valdančiuosius turi kamuoti pagirios. Rinkėjai aiškiai pareiškė savo nuomonę – už tris valdančiąsias partijas balsavo tik ketvirtadalis rinkėjų. Tačiau tai tik pradžia. Politologai prognozuoja, kad ...

Darbdaviai įvertino keturių metų Vyriausybės darbą

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas