Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

(Puslapis 1 iš 4)


Senjorai (nuotr. 123rf.com)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-06-12 17:19

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip pat tvyro ir nežinia, kuo siūlomos reformos bus finansuotos.

R. Lazutka: kyla grėsmė pensijoms

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka itin negailėjo kritikos Vyriausybės parengtai mokesčių reformai. Jis teigė, kad reikalinga reformų kryptis buvo partijos programoje, bet ne pateiktuose siūlymuose.

Jis akcentavo, kad Lietuvoje didžiulė nelygybė ir skurdas susidarė dėl prastos mokesčių sistemos. Jis kritikavo valdžios siūlymus plėsti ir didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, o taip pat mažinti 2 proc. „Sodros“ įmokas.

„Reikia rinkti ne mažiau mokesčių, atsisakant dalies mokesčių iš gyventojų pajamų mokesčio plečiant NPD ir „Sodros“ įmokas mažinant, bet kaip tik reikia rinkti daugiau ir iš pajėgiančių mokėti. Didelė pajamų nelygybė rodo, kad yra iš ko rinkti daugiau.

Dešimtadalis Lietuvos gyventojų, kurie gauna didžiausias pajamas, jie gauna dvigubai daugiau nei antrasis dešimtadalis gaunantis dideles pajamas. Tai didžiulis skirtumas. Savarankiško darbo pajamos, kurios dažnai ginamos nuo didesnių mokesčių yra pasiskirsčiusios dar netolygiau. 20 proc. žmonių, kurie gauna pajamas iš įvairios savarankiškos veiklos, 20 proc. didžiausias pajamas uždirbančių žmonių jie pasiima 55 proc. visų uždirbančių žmonių pajamų, o antras 20 proc. jau tik 19 proc. gauna. Tai nelygybė yra didžiulė.

Dabartinės priemonės gali padidinti šiek tiek pačių skurdžiausių pajamas, tai papt vidutinio sluoksnio, bet jos nenukreiptos į tuos, kurių pajamos labai didelės ir labai atsiskiria nuo vidutinio mokesčio“, – kalbėjo Romas Lazutka pridėjęs, kad Lietuva pagal nelygybę yra antra Europos Sąjungoje pagal Bulgariją.

Pasak jo, valstybės išlaidos viešosioms gėrybėms yra 33 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, kai Estijoje ir Lenkijoje – 40 proc. Tai reiškia papildomus 2 mlrd. eurų.

„Tiek daugiau galėtume turėti, jei turėtume mokesčių sistemą, kuri aprūpina tais ištekliais. Ir ta sistema turėtume eiti, nes mes nepajėgūs dabar finansuoti socialinės srities: ar tai sveikata, ar senatvė, ar šeimos parama“, – teigė R. Lazutka.

Jis įsitikinęs, kad perskirstymas nė negerės, nes surenkamų finansų neužteks. Net ir pajamų padidinimas remiasi ekonomikos augimu, iš kurio, pasak

R. Lazutkos, kasmet surenkama apie 600–700 mln. eurų, bet tos pajamos reikalingas viešojo sektoriaus finansavimo indeksavimui, kad jis nuo privataus sektoriaus augimo neatsiliktų. „Tų lėšų negalima panaudoti struktūriniams pasikeitimams“, – konstatuoja R. Lazutka.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

Prieš mokesčių aptarimą opozicija paliko Seimo salę

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori ...

Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas: jeigu norime ką nors pakeisti – keiskime dabar

Savo priešpaskutiniame metiniame pranešime šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė nemažą dėmesį skyrė tam, ko Lietuva iki savo nepriklausomybės išmoko ir to, kokia dabar tapo. Kaip sakė šalies vadovė, šiuo ...

Parlamentarai abejoja dėl mokesčių reformos: nukentės gyvenantys regione

Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai ...

Seime kelią prasiskynė mokesčių ir pensijų reforma

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas ...

„Arvi“ įkūrėjas V. Kučinskas po NSGK išvadų: nieko neprotegavau

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadose apie verslo poveikį Lietuvos politikams sušmėžavo ne viena verslo įmonė. Tarp bandančių daryti įtaką minima ir „Arvi“ įmonė bei tuometinis jos vadovas ...

Atskleista, kokiomis schemomis verslai tūkstančiais finansavo politikus

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šiuo metu ruošia išvadas apie verslų įtaką Lietuvos politinėms partijoms. Paviešintame juodraštyje nurodytos schemos, kaip net 2012 metais įsigaliojus ...

Rusijos energetikos gigantės čiuptuvai Lietuvoje: įtakos siekė per „MG Baltic“

Gegužės pradžioje nutekintoje Valstybės saugumo departamento medžiagoje apie verslo įtaką Lietuvos poliniams procesams ne kartą linksniuotas koncernas „MG Baltic“ suspindo vėl. Panašu, kad Rusijos gigantas „Rosatom“, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas