Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

(Puslapis 2 iš 4)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-06-12 17:19

 

Vilniaus universiteto profesorius pabrėžia, kad ypatingai pavojinga pensijų reformos kryptis. Dėl to ją siūlo atidėti, iki kol atsiras ją labiau išmanančių ir besirūpinančių ne privačiu verslu, o valstybe.

„Vyriausybės programos priemonių plane numatyta, kad sistemiškai didinsime valstybės apsaugą, nurodome siektiną rodiklį sau ES vidurkį 19,5 proc. o Lietuvoje yra dabar 11,5 proc., tačiau dėl NPD kėlimo ir „Sodros“ įmokų mažinimo judėsime priešinga kryptimi.

Mokesčių reformos ašis palikti daugiau pinigų gyventojų rankose, bet kartu valstybė surinks mažiau ir finansuos daug mažiau nei galėtų. Tai akivaizdu, kad tai naudinga verslo organizacijoms, kurios siekia turėti pigesnę darbo jėgą. Tačiau menka socialinė apsauga tikrai nepagerins žmonių gerovės ir nespręs skurdo ir nelygybės. Nelygybės mokesčiai nesumažinsi. Ją labiausiai mažina pensijos bei dar kitos išmokos“, – tikina R. Lazutka.

Pasak jo, vienas lėšų perskirstymo įrankių, kuris padeda mažinti nelygybę – „Sodra“. O būtent šio mechanizmo vaidmuo ir menkinamas, nes bazinė pensijos dalis perkeliama į valstybės biudžetą.

„Pensijų reforma antisociali, pasirengimas visuomenės senėjimui toks pasirenkamas, kad „Sodros“ įmoką sumažinti, perkelti į valstybės biudžetą, kurio pajamos mažėja. Jei iš to biudžeto finansuojama, o reformos kryptis rodo, kad paties biudžeto pajamos nedidėja, nors iš jo daug ką finansuojame. Tada kyla grėsmė bazinei pensijai, kad ji ateityje bus daug prasčiau finansuojama nei iš „Sodros“. Perkelti prasminga tik su sąlyga, kad mokesčių reforma gerokai padidintų pajamas į valstybės biudžetą ir atsvertų“, – konstatavo R. Lazutka.

K. Maniokas: silpna vieta – finansai

Europos socialinių teisinių ir ekonominių projektų (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas nepritarė, kad reikėtų mokesčius didinti ir taip daugiau lėšų įnešti į valstybės biudžetą. Tačiau ir jam kilo klausimų, ar tikrai pakaks finansų norimoms reformoms.

„Lietuva yra sekli valstybė – daug įsipareigojimų, bet mažai pinigų tuos įsipareigojimus finansuoti. Iš čia problemos ateina, kai reikia finansuoti šveitimą, sveikatos apsaugą.

Manau, kad atsakymas ne Europos Sąjungos vidurkiai, o pati Lietuvos specifika – regiono specifika. Mažas socialinis kapitalas, kuris pasireiškia mažu pasitikėjimu valstybe ir institucijomis, menka mokestine morale. Dėl to, nors daug kas norėtų, kad viešosios paslaugos būtų geriau finansuojamos, kelias yra eiti mažinant mokesčius, tuo pačiu taip mažinant šešėlį“, – kalbėjo K. Maniokas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Socdarbiečių fiasko: opozicija užkirto kelią atsiriekti dalį biudžeto

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nepasiekė savo – skubos tvarka bandant pritarti naujai partijų finansavimo tvarkai, opozicija balsavime nedalyvavo, todėl neužteko parlamentarų balsų. Tokį pat scenarijų opozicija pritaikė ir dėl ...

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas