Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

(Puslapis 1 iš 2)


2018-09-17 10:03

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. Sutaupyti pavyko nepaisant to, kad nuslūgus 2008 metų ekonominei ir finansų krizei Lietuvos namų ūkiai sudėtingiems laikams akivaizdžiai nesiruošė.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, maksimalaus kaupimo formulę 2+2+2 pasirinkę šalies dirbantieji nuo 2014 metų sugebėjo papildomai pensijai sukaupti tris mėnesio vidutines algas – apytiksliai 3 tūkst. eurų. Tuo tarpu pervedantys į II pakopos pensijų sąskaitą tik dalį nuo savo įmokų „Sodrai“ (2+0+0) susitaupė mažiau – apie 1,3 tūkst. eurų.

„Po Nepriklausomybės atgavimo pergyvenome porą nemažų ekonominių krizių, tačiau gyventojų elgesys yra procikliškas. Tai reiškia, kad augant pajamoms, kai atsiranda reali galimybė taupyti, vis dar pasirenkame vartojimą, nes jaučiamės galintys įsigyti brangesnius pirkinius, leisti sau daugiau. Taip praleidžiama proga pasirūpinti finansine pagalve, kai jos reiks, bet objektyviai galimybių tą daryti jau kurį laiką nebebus“, – sako Fondo asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys.

LIPFA skaičiavimai paremti prielaida, kad dirbančiojo ir dalyvaujančio II pensijų pakopoje bruto atlyginimas vertinamu laikotarpiu sudarė 1000 eurų. Visą šį laiką dirbantis asmuo turėjo draudžiamąsias pajamas ir buvo pasirinkęs kaupti senatvei II pakopoje arba visa apimtimi, arba tik pervesdamas dalį savo „Sodros“ mokesčio.

Pastarųjų penkerių metų laikotarpis vertinimui pasirinktas, nes nuo 2014 metų II pensijų pakopos dalyviai dėl sistemos reformos skilo į tris dalis: kaupiančius maksimaliai, pagal formulę 2+0+0 ir apsisprendusius pensijai papildomai nekaupti.

Maksimalią kaupimo formulę pasirinkusių dirbančiųjų kaupimo greitis tuomet ypač paspartėjo, nes nuo 2014 metų formulė 2+1+1 pasikeitė būsimųjų pensininkų naudai į 2+2+2, atidedamos algos dalį bei valstybės paramą leidusi padidinti nuo 1 iki 2%.

„Pasirinktas nuoseklus atidėjimas pensijai nuo algos kas mėnesį nėra labai pastebimas ar ribojantis vartojimo galimybes, tačiau per ilgą laiką leidžia padidinti finansinę nepriklausomybę. Po 2014 metų reformos išryškėję skirtingi kaupimo pensijai greičiai parodė, kaip smarkiai spurtuoja pasirinkusieji kaupti maksimaliai. Tikimės, kad dirbantieji kitąmet, įsigaliojus naujai pensijų kaupimo tvarkai, ryšis dar aktyviau savarankiškai taupyti savo senatvei“, – teigia Š. Ruzgys.

Eurostato duomenimis 2016 m. Lietuvos namų ūkių taupymo norma buvo -0,5%. Dar žemesne, vos -2,3% taupymo norma ES pasižymėjo tik Kipras. Pasak Š. Ruzgio, namų ūkiams akivaizdžiai sunkiai sekasi taupyti, todėl valstybės parama kaupiantiems II pakopoje yra labai reikšminga, skatinant juos drąsiau prisiimti atsakomybę už savo finansinę ateitį.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas