Pensijų reformos reforma

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Rūta Medaiskytė / Ekonomika.lt

2013-10-28 13:47

 Pertvarkomos pensijų sistemos, įtraukiant ir kaupiamąją dalį, jau jokia ne naujiena Vidurio Rytų Europos regione. Vienos šalys reformas pradėjo anksčiau, kitos vėliau, tačiau pradedant Vengrija ir baigiant Rumunija, 1998-2006 metų laikotarpiu žingsnis link individualių kaupimo sąskaitų buvo žengtas visur. Pirminis reformos siekis – senatvėje turėti pensijos finansavimo dalį, kuri būtų priklausoma nuo asmeninės gyventojo sąskaitos, kurioje esančios lėšos investuojamos į įvairias finansines priemones. Pagal pasirinktą kaupimo būdą dalį įmokos pinigų tenka atitraukti iš einamojo finansavimo schemos.

Kodėl reformos vėl persvarstomos?

Taigi, kas nutiko pastaraisiais metais, kad atrodo nesenai įgyvendintos reformos vėl klibinamos? Vengrija visas savo gyventojų santaupas, laikomas pensijų fonduose, pokriziniais 2010-aisiais grąžino atgal į biudžetą. Lenkija dalį lėšų, investuotų į jos skolos vertybinius popierius, šiuo metu yra nusiteikusi anuliuoti. Koją tolesniam naujosios sistemos finansavimui pakišo 2008 metais prasidėjęs ekonomikos nuosmukis, kuris destabilizavo viso pasaulio ekonominę sistemą. Nukentėjo ne tik pradėtų kaupti santaupų vertė, bet lygiai taip pat skaudžiai krizė smogė ir vyriausybėms. Išaugęs nedarbas, kritę darbo užmokesčiai ir bendras ekonominis sąstingis lėmė biudžeto mokestinių pajamų mažėjimą ir atitinkamai augančias valstybės skolas bei deficitus. Kai kurios šalys, tokios kaip Vengrija, buvo atsidūrusios ties nemokumo riba. Dalis vyriausybių laikinai buvo apribojusios pervedimus į pensijų kaupėjų sąskaitas.

Lėšas, sukauptas pensijų fonduose, nesunku panaudoti biudžetui užlopyti

Kaip rodo visai nesena istorija, pensijų sistema „atreformuojama“ ne todėl, kad ji būtų ydinga savo veikimo būdu, o todėl, kad tai yra vienas paprastesnių būdų išspręsti biudžeto problemas. Sukaupti pensijų pinigai jau egzistuoja, juos tik reikia iš naujo perskirstyti, tad kam vargintis ieškant rimtesnių sprendimų biudžeto spragoms užpildyti? Taip, siekiant trumpalaikio rezultato, buvo nueita lengviausiu keliu. Vengrija 2011-aisiais sugebėjo iš deficitinio biudžeto pasiekti 4,3 proc. BVP perteklių, kuris deja laikėsi tik vienerius metus. Lenkija, nusavindama dalį kaupiančiųjų pensijai nuosavybės, atvirai deklaruoja norą pagerinti savo įsiskolinimo rodiklius. O taipogi turėti laisvesnes rankas paišlaidauti prieš 2015 metais vyksiančius parlamento rinkimus. Galima kvestionuoti, ar toks perskirstymas efektyvus ir sąžiningas ar tik paprasčiausio sprendimo paieška. Ar kaupimui skirtos lėšos, kurios savo prigimtimi turėtų būti ilgalaikio finansavimo šaltinis, nėra panaudojamos momentinei problemai spręsti? Ir ar kartais toks žingsnis nėra pasirenkamas vietoje sunkesnio kelio – t.y. rimtesnės pačios vyriausybės fiskalinės politikos struktūrinės reformos?

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Medaiskytė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas