Pensijų reformos šmeižtas

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2012-11-22 13:06

Nors ir smarkiai vėluodama, tačiau sulaukusi plataus visuomenės, ekonomistų ir politikų pritarimo, prieš aštuonerius metus Lietuvoje buvo pradėta pensijų sistemos reforma. Jos esmė – atsisakyti praėjusį šimtmetį pasaulyje dominavusios einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos ir pereiti prie individualaus lėšų kaupimo pensijų fonduose. Šią savaitę viešojoje erdvėje buvo pažerta argumentų, neva ši reforma yra plataus masto apgavystė. Beveik visi šie argumentai – klaidingi, klaidinantys arba dėl neaiškių priežasčių bandantys supriešinti visuomenę.

Kodėl išsivysčiusios pasaulio valstybės ieško būdų, kaip bent iš dalies pasitraukti nuo einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos? Beje, tokiu principu veikia ir Sodra. Pagrindinė to priežastis yra nepalankios demografinės tendencijos, kurios išliks aktualios visą XXI amžių. Priešingai nei praėjusį šimtmetį, gimstamumas ir darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja, o pensininkų skaičius ir jų gyvenimo trukmė auga.

Tai sukuria natūralią trilemą: reikia arba mažinti pensijų išmokas, arba vėlinti senatvės pensijos amžių, arba didinti socialinio draudimo įmokas (pensijų mokėjimo iš skolintų lėšų alternatyvos minėti turbūt neverta). Visos trys alternatyvos yra labai nepatrauklios, todėl kuriama sistema, kad bent jau ateities pensininkai nebūtų priklausomi nuo ekonominės situacijos ir demografinių tendencijų, o savo darbo pastangomis galėtų sukaupti santaupas senatvei.

Nedovanotina klaida, o ne šiaip neatsargus neapdairumas, yra teigti, kad lėšas į pensijų fondus perveda valstybė. Taip samprotaujant siūloma palikti kaupimą senatvei paties žmogaus atsakomybei. Tačiau ignoruojamas faktas, jog lėšos Sodroje (kurios vėliau pervedamos į asmens sąskaitą pensijų fonde) yra ne valstybės lėšos, o dirbančiojo darbo užmokesčio dalis – jo paties ir darbdavio kas mėnesį mokamos socialinio draudimo įmokos. Pats darbuotojas Sodrai už pensijų ir socialinį draudimą sumoka 3 proc., dar 6 proc. moka už sveikatos draudimą, o už jį darbdavys sumoka dar 31 procentą nuo jo darbo užmokesčio. Tik 1,5 proc. (nors reformos autoriai žadėjo 5,5 proc.) šių milžiniškų įmokų Sodra perveda į pensijų fondus, tačiau vis tiek drįstama tai vadinti valstybės parama pensijų fondams. Muilo burnai praplauti!

Be to, teiginiai, kad visos įmokos turi likti Sodroje ir turėtų būti skiriamos tik dabarties poreikių tenkinimui yra piktas ir nereikalingas kartų supriešinimas. Niekas neneigia, pensijų reforma duos apčiuopiamų vaisių dar ne šį dešimtmetį, todėl solidarumas tikrai nepamintas – tik kruopelė į Sodrą pervedamų lėšų atitenka jas uždirbusių ateities pensijų kaupimui, o ne dabartinių pensininkų pajamoms užtikrinti.

Polemizavimas apie tai, kad pensijų fondai negali garantuoti jokios grąžos ir Lietuvoje nieko ateities pensininkams neuždirbo taip pat yra grubus visuomenės klaidinimas. Visų pirma, nieko garantuoji negali ir Sodra – mažėjant apdraustųjų skaičiui ir Sodros pajamoms, vidutinė senatvės pensija 2010 m. buvo sumažinta 8 procentais. Niekas negali garantuoti, kad pavyks sustabdyti emigracijos, gimstamumo ir užimtųjų mažėjimo tendencijas, bei pavyks išvengti rimtų ekonomikos šokų, mažinančių Sodros pajamas ateityje. Turbūt lengviau būtų garantuoti, kad šie veiksniai Lietuvos ateinančiais dešimtmečiais tikrai neaplenks.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas