Pensininkų daugės, dirbančiųjų mažės: ką daryti? Lietuvos bankas pateikė siūlymus

(Puslapis 3 iš 4)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-05-19 17:19

Kaupimo rizika būtų parenkama automatiškai

Be visa to, siūloma įteisinti privalomą gyvenimo ciklo investavimą kaupiantiems pensiją II pakopoje.

„Mes jau 2013 m. esame pasakę kad tinkamas kaupimas II pakopoje duoda papildomą rezultatą iki 15 proc. Esame įvairių istorijų turėję, pensijų fondo vieneto padidėjimas vidutiniškai per dešimt metų buvo 2,8 proc., o BVP augimas tikrai didesnis. Paskutinis penkis metus imant, situacija geresnė, bet vis tiek vidutiniškai BVP augimas didesnis. Infliaciją viršija, su ja tvarkoje viskas. Pagrindinė žinutė čia ta, kad kaupimo mastas nepakankamas. Šiai dienai antroje pakopoje turime maždaug 1,2 mln. dalyvių, o realiai mokančių gerokai mažiau, trečdalis dingę“, - tikina Lietuvos banko vadovas.

Lietuvos banko analizėje rašoma, kad pensijų kaupimo sistemos dalyviai yra pasyvūs, nėra linkę keisti savo fondo, t.y. priderinti jį prie savo rizikos profilio. Įteisinus gyvenimo ciklo investavimo strategijas, pensijų kaupimo dalyviui nereikėtų imtis aktyvių veiksmų, kad jo turtas būtų valdomas optimaliai, tai užtikrintų didesnę dalyvių interesų apsaugą.

„Jame automatiškai žmogus pasiekęs tam tikrą amžių peršoktų į kitą fondą priklausomai nuo rizikos. Žmogui bręstant rizika turi mažėti ir turi šokinėti per visą gyvenimo ciklą į tuos rizikos fondus. Tai reikia sistemiškai įgyvendinti“, - idėjas pristatinėjo jis.

Lietuvos bankas jau yra parengęs ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikęs pokyčius numatančius teisės aktų projektus.

Paskutiniu siūlymu norima paskatinti deramo lygio kaupimą, nes kelios pensijų sistemos pakopos padeda išskaidyti riziką.

„Vis dėlto toks papildomas kaupimas turi būti pakankamas, kad turėtų reikšmingą įtaką senatvės pajamoms. Todėl būtina paskatinti asmenis, kurių papildoma pensija šiuo metu kaupiama tik iš 2 proc. įmokų, kaupti daugiau arba grįžti į „Sodrą“, nes 2 proc. papildomos pensijos dalies kaupimas nėra pakankamas, kad žmogus turėtų pakankamas pajamas senatvėje. Taip pat reikia užtikrinti, kad bendras įmokų į fondus lygis nebūtų mažesnis, nei jis buvo planuotas tuo metu, kai buvo pradėta kurti pensijų sistema. Būtina išsaugoti dalyvių galimybę savo noru didinti įmokas iš gaunamo darbo užmokesčio ir šią galimybę palaikyti“, - rašoma analizėje.

V. Vasiliauskas pristatymą užbaigia pabrėždamas, kad visos reformoms reikalingas politinis susitarimas.

Kiek reformų įgyvendinimas kainuotų, ir kiek galėtų sumažėti šešėlinė ekonomika Lietuvoje, kol kas - neaišku.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Pensininkų daugės, dirbančiųjų mažės: ką daryti? Lietuvos bankas pateikė siūlymus

Demografinės tendencijos siunčia liūdną žinią: dirbančiųjų skaičius mažėja, pensinio amžiaus – auga. Nieko nedarant pensijos tik mažės, prognozuoja Lietuvos bankas. Situacijai pakeisti pateikti siūlymai. Lietuvos banko vadovas Vitas ...

VMI primena sumokėti mokesčius: keli tūkstančiai skolininkų nesumokėjo beveik 2 mln. eurų

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) primena, kad auga skolininkų gretos, kurie vis dar nedeklaravo ir nesumokėjo prabangos nekilnojamojo turto mokesčio. VMI informuoja, kad gyventojams, ...

Neskubėkite džiaugtis mokesčių mažinimu – ekspertai nieko gero nežada

Finansų ministerija žada, kad gaunantiems menkesnes algas mažės socialinio draudimo įmokos ir pajamų mokestis, o neapmokestinamasis pajamų dydis bus didinamas. Tikimasi, kad kišenės papilnėjimą pajus ne tik skurdžiausiai gyvenantys, bet ir ...

Nuo liepos laukiama didesnių algų

Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Taip įtvirtinta naujajame Darbo kodekse. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios ...

Netikėtai pasitikrinęs banko sąskaitą, vilnietis išsižiojo: kažkas nurašinėja pinigus

Nukentėti nuo sukčių ir apgavikų galima ne tik telefonu, kurie tik ir nori gauti prisijungimo duomenis prie banko sąskaitų. Visgi, dar daugiau atsargumo reikia apsiperkant, atliekant mokėjimus ar tiesiog užsiimant kita veikla internete. Neretai ...

Valdžia pasiūlė maksimalią sumą, kuria bus galima atsiskaityti grynaisiais

Finansų ministerija pateikė siūlymus, kuriuose numatyta riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis. O tiksliau, siūloma nustatyti, kad maksimali sandorių suma neviršytų 3 tūkst. Eur. Finansų ministras Vilius Šapoka ...

Skelbiama deklaracijų statistika: pavėlavusiems jau skaičiuojami delspinigiai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad pasibaigus gyventojų pajamų ir turto deklaravimui, preliminariais duomenimis, gyventojai pateikė daugiau nei 1,47 mln. pajamų deklaracijų. ...

Finansų ministras kartu su premjeru pristatė ambicingą tikslą

Lietuva – aukštųjų technologijų sostinė. Tokius tikslus išsikėlė naujoji valdžia pristatydama naujų mokesčių pakeitimą. Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, reikia galvoti ne tik apie bėdas, su kuriomis susiduriame ...

Anglijoje dirbusiems lietuviams skaičiuojamos baudos

Pasibaigus mokesčių deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, Anglijoje gyvenę lietuviai vis dar gauna pranešimus apie jiems priskaičiuotas baudas už neteisingai užpildytas arba visai nepateiktas deklaracijas. Anglijoje dirbusiems laisvai ...

Finansų ministras: akcizų surinkimo dinamika vyksta tiksliai taip, kaip ir planavome

Po paskelbtų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų, jog kovo mėnesį padidinus akcizus jų surinkimas smuko, sureagavo ir Finansų ministerija. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad kovo mėnesį, padidinus akcizus, jų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas