Pensininkų Lietuva

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2011-07-04 14:14

Analitikai prognozuoja, kad jei niekas nesikeis, jau po penkiolikos metų Lietuvoje gyvens vien pensininkai ir dirbti nebus kam.

Demografinė padėtis Lietuvai žada niūrią ateitį: vieni spėja, kad po penkiolikos metų šalyje nebeliks kam dirbti, o antri prognozuoja, kad darbuotojų pritrūksime greičiau nei manome.

Statistikos departamentas po visuotinio gyventojų surašymo paskelbė, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 mln. žmonių. Tiesa, kasmet iš šalies emigruoja per 50 tūkst. gyventojų, o Europos Komisija skaičiuoja, kad 2060 metais Lietuvoje liks tik 2,6 mln. žmonių. Todėl nenuostabu, kad SEB banko prezidento patarėjas mano, kad darbo jėgos pritrūksime jau greitai.

„Galvojame, kad artimiausius dvejus metus darbo nebus, tačiau manau, kad viskas kinta daug greičiau, – teigė G. Nausėda. – Taip pat dalis žmonių nelabai nori dirbti: jie registruojasi Darbo biržoje, dirba neoficialiai, bet iš tikrųjų jie darbo ne taip intensyviai ir ieško, nes jiems moka „vokeliuose”, jie nenori mokėti mokesčių, nori bedarbio pašalpos.”

Banko „Nordea” ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad net žmonėms nustojus emigruoti iš Lietuvos po penkiolikos metų darbingų žmonių Lietuvoje bus mažiau nei šiandien yra laisvų darbo vietų. Taip atsitiks tokiu atveju, jei 1980–1990 metais gimę socializmo kartos atstovai neužaugins pakankamai vaikų. Pagal šiandienines tendencijas panašu, kad taip ir bus. Pasak Ž. Maurico, vietoj dviejų anūkų vienam seneliui turėsime vieną anūką dviem seneliams.

Kitur tas pats

„Galime pasiguosti, kad nesame unikalūs, – sakė Ž. Mauricas. – Tokios tendencijos vyrauja ne tik kitose Europos Sąjungos valstybėse, bet ir JAV bei Azijoje. Pagrindinių Vakarų Europos valstybių būklė šiuo metu yra gerokai blogesnė nei mūsų.”

Tiesa, tokia padėtis ilgai netruks ir galiausiai Lietuva susilygins ir aplenks dalį Vakarų Europos valstybių. Kaip rodo Vokietijos ir Japonijos patirtis, tai skaudžiai atsiliepia statybos sektoriui, nes būstą dažniausiai įsigyja 20–30 metų žmonės. Per artimiausią dešimtmetį 20–24 metų gyventojų Lietuvoje sumažės trečdaliu, o 25–29 metų – apie 5 procentus.

Kelios išeitys

Mažėjančios darbo jėgos problemą iš dalies būtų galima išspręsti palengvinus sąlygas įdarbinti specialistams iš kitų šalių, tokių kaip Baltarusija ar Ukraina, tačiau, pasak G. Nausėdos, esant tokiam dideliam nedarbui, lietuviai nesuprastų, kodėl darbo vietas užima užsieniečiai.

„Socialinėmis ar tautinėmis priežastimis grįstas atsargumas išliks turbūt ir po trijų, penkių ar dešimties metų, – spėjo G. Nausėda. – Tačiau šiandien jis stiprus dėl natūralios žmonių pozicijos, kad giminaičiai neranda darbo ir emigruoja, o iš Baltarusijos, Ukrainos ar kitur kviečiami šimtai tūkstančių žmonių. Nėra lengva žmonėms paaiškinti, kad galbūt kviečiami ne tos specialybės ar kvalifikacijos žmonės.”

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas