Pensinio amžiaus ilginimas – būtinybė, bet ragina dėmesį atkreipti į tris veiksnius

(Puslapis 1 iš 3)


Pensija (nuotr. 123rf.com)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-08-01 17:06

 Viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų, ar pensinis amžius turėtų būti ilginamas. Kai kuriose Europos šalyse planuojama, kad į pensiją žmogus išeis tik sulaukęs 72 metų. Tai gali nutikti ir Lietuvoje, tačiau netapti problema, jei, anot Vilniaus universiteto profesoriaus, būsime įgyvendinę bent porą dalykų.

Naujienų portalui tv3.lt VU profesorius, Darbo rinkos tyrimų instituto tyrėjas Boguslavas Gruževskis tvirtina, kad pensinio amžiaus ilginimas – būtinybė, tačiau tai reikia daryti atsižvelgiant į vidutinę gyvenimo trukmę ir pensinės sistemos stabilumą.

„Kiekviena šalis žiūri į vieną ir kitą kriterijų. Kalbant apie Europos visuomenės raidą, aišku, kad pensinio amžiaus riba judės į viršų. Dabar apie tai girdim ir iš Rusijos. Pavyzdžiui, ir Lenkija buvo padidinusi pensinį amžių, tada atsitraukė dėl nepasitenkinimo. Pati pirma šalis pasaulyje, kuri numatė ilgesnį pensinį amžių nei 72 metus, yra Norvegija. Strateginiuose dokumentuose yra numatyta, kad po 2025 metų būtų tokia galimybė“, – tv3.lt komentuoja B. Gruževskis.

Pasak jo, tai normalu, nes ir gyvenimo trukmė ten yra ilgesnė. Būtent ji turėtų būti ne mažiau kaip 10 metų didesnė už pensinio amžiaus ribą. Tai reikštų, kad Lietuvoje, pagal vyrų gyvenimo trukmę (ši maždaug 11 metų trumpesnė nei moterų), pensinis amžius galėtų būti apie 70 metų. Tiesa, profesorius pripažįsta, kad Lietuvai šiuo atžvilgiu su Norvegija būtų lygintis sunku, nes ten darbas vyresniame amžiuje nėra jaučiamas, kaip prievarta.

Trys komponentai, kurie palengvintų vėlesnį išėjimą į pensiją

Profesoriaus B. Gružveskio teigimu, Lietuvoje reikia didinti darbo rinkos patrauklumą vyresniems žmonėms, kad jiems tai taptų malonumu, o ne prievarta. Tuo pačiu, pasak jo, reikia skatinti ir darbdavius, kad šie norėtų vyresnių darbuotojų. Tačiau svarbiausia, anot B. Gruževskio – bendra gyvenimo kokybė.

„Pats žmogus turi investuoti į savo orią senatvę. Veiksmai iš trijų komponentų susideda: pirmiausia tai investicijos į savo sveikatą: ką valgome, kiek sportuojame, tada investicija į finansinį stabilumą: papildomų fondų kaupimas, trečias komponentas – socialinis ir ekonominis aktyvumas. Jei bus išsaugoti sveikatos ir socialinio aktyvumo veiksniai, amžiaus riba mažai ką keis. Pensija sprendžia labai nedaug, tik ketvirtadalį gerovės. Nes jei išsaugota sveikata, aktyvumas gyvenime, yra draugų ir pomėgių, tada žemos pajamos iš pensijos nebe tokios svarbios. O jei sveikata neišsaugota, tada aišku bus problemų – mažas pajamas suris vaistai, lankymasis pas gydytoją, socialinio aktyvumo nebuvimas lems liūdesį ir stresą“, – komentavo B. Gruževskis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas