Per 2 metus Lietuvos gyventojai uždirbo milijoną eurų


Ruslano Kondratjevo nuotr. USAD

2018-02-23 17:17

2 metai ir 2 savaitės – tiek laiko prireikė šalies gyventojams, kad surinktų ir Užstato sistemos administratoriui (USAD) perduotų 1 mlrd. užstato sistemoje dalyvaujančių plastikinių, stiklinių bei skardinių pakuočių. O kiekviena pakuotė gyventojui grąžino po 10 centų. Iš viso visi pridavusieji tarą susigrąžino milijoną eurų per daugiau nei du metus.

Visų indėlis

„Milijardas pakuočių – šį rodiklį pasiekėme neįtikėtinai greitai. Tai galima vadinti užstato sistemos sėkme. Tačiau visų pirma tai – Lietuvos žmonių sėkmė, nes sistema yra priemonė, kuri padeda jiems kurti švarią ir sveiką aplinką. Todėl, kaip USAD vadovas, džiaugiuosi ir tikiu, kad tuo pelnytai gali džiaugtis bei didžiuotis kiekvienas, kuris bent kartą nešė pakuotes į taromatus ar taros priėmimo punktus“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas.

Simbolinė 1 mlrd. riba peržengta USAD minint 2 metų veiklos sukaktį – sistema startavo 2016 m. vasario mėnesį. Pirmaisiais užstato sistemos gyvavimo metais surinkta 415,2 mln. pakuočių, pernai šis rodiklis ūgtelėjo iki 538,5 mln. Šiemet planuojamas panašus rezultatas kaip ir 2017 m. Per savo gyvavimo laiką USAD surinko ir perdirbti perdavė 35 000 tonų pakuočių.

Švarina aplinką ir keičia žmonių įpročius

„Lietuvos užstato sistema, palyginus su kitomis šalimis, veikia labai sėkmingai, todėl nuolat sulaukiame delegacijų iš tokią sistemą įsivesti norinčių šalių: Prancūzijos, Škotijos ir kt. Beje, USAD poveikis yra didesnis nei gali pasirodyti, nes dalyvavimas užstato sistemoje gyventojus skatina ne tik rinkti depozitines pakuotes, bet ir apskritai rūšiuoti visas atliekas“, – teigia G. Varnas.

Vertinant užstato sistemos poveikį, verta matyti ne tik akivaizdžius pokyčius, pavyzdžiui, aplink beveik nepamatysime anksčiau aplinką teršusių plastiko pakuočių (60 proc. užstato sistemoje surenkamų pakuočių yra plastikinės), bet ir pozityvius postūmius, kurie tiesiogiai nesusiję su depozitinėmis pakuotėmis – didėja gyventojų ekologinis sąmoningumas, auga išrūšiuotų atliekų kiekiai.

Anot G. Varno, sistema tam ir sukurta, kad į aplinką patektų kuo mažiau pakuočių. Šiuo metu surenkama daugiau kaip 90 proc. visos sistemoje dalyvaujančios taros ir pagal šį rodiklį USAD jau yra pasiekusi 2020 metams nustatytas vienkartinių pakuočių surinkimo ir perdirbimo užduotis.

Vienam Lietuvos gyventojui – 356 pakuotės

Šiuo metu Lietuvoje yra 2 713 taromatų bei taros surinkimo punktų. Kad USAD surinktų milijardą pakuočių, į juos kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo atnešti vidutiniškai apie 356 pakuotes, arba po 15 pakuočių kiekvieną sistemos veikimo mėnesį.

Didžiausių srautų USAD sulaukia vasarą – tuomet Vilniuje esančiame skaičiavimo centre netgi tenka samdyti papildomų darbininkų. Dar vienas piko metas būna žiemą, pasibaigus didžiosioms metų šventėms. Daugiausia taros per visą sistemos veikimo laiką Lietuvos gyventojai sunešė 2016 m. liepą – 58,3 mln. pakuočių.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas