Per dešimtmetį Lietuvoje būstų padaugėjo 7,4 proc.


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2013-06-28 11:49

Lietuvoje 2011 m. kovą užfiksuota 1 mln. 389 tūkst. būstų, per dešimtmetį tarp surašymų būstų skaičius išaugo 7,4 procento, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Surašymo duomenimis, tradicinių būstų (vieno buto ar dviejų butų namuose, butų daugiabučiuose namuose ar negyvenamuosiuose pastatuose) buvo 1 mln. 374 tūkst., arba 98,9 proc. visų būstų (2001 m. – 1 mln. 275 tūkst., arba 98,6 proc.), bendro naudojimo gyvenamųjų būstų (būstų bendrabutyje, viešbutyje) – 14,6 tūkst., arba 1,1 procento (2001 m. – 17,4 tūkst., arba 1,4 proc.). Netradicinių būstų (nepritaikytų gyventi ištisus metus sodo namų, vagonėlių, kitokių statinių ar pan.) buvo 257, arba 0,02 proc. visų būstų (2001 m. – 554, arba 0,04 proc.). Didžiausią tradicinių būstų dalį sudarė butai (59,8 proc.), kas trečias būstas buvo vieno buto namas (36,2 proc.). 56,9 proce. šalies gyventojų gyveno butuose, 38,4 procento – vieno buto namuose.

13,4 proc. būstų buvo pastatyti iki 1945 m. Daugiau nei du trečdaliai visų būstų (71,5 proc.) buvo pastatyti 1946–1990 metais. Nuo 1991 m. iki 2000 m. pastatyta 7 procentai būstų: mieste – 8,1, kaime – 4,8 procentų. Būstai, pastatyti nuo 2001 m. iki 2011 m. kovo 1 d., sudarė 6,2 procento visų būstų: mieste – 6,7, kaime – 5,2 procento. 1,9 procento būstų pastatymo metai nebuvo nurodyti.

2011 m. 1 mln. 169 tūkst. (85,1 proc.) būstų buvo gyvenama nuolat, 46,8 tūkst. (3,4 proc.) būstų buvo naudojami kaip antrieji būstai arba gyvenami sezono metu, 151,5 tūkst. (11 proc.) būstų buvo neapgyvendinti. 7 tūkst. (0,5 proc.) būstų apgyvendinimas nebuvo nurodytas.

Daugiausia Lietuvoje buvo dviejų (33 proc.) ir trijų (27,3 proc.) kambarių būstų, juose gyveno 63,2 proc. gyventojų. Vidutinis vieno būsto naudingasis plotas buvo 63,1 m2 (2001 m. – 59,6 m2). Vienam gyventojui vidutiniškai teko 26,2 m2 naudingojo ploto (2001 m. – 22,6 m2).

Surašymo metu buvo teiraujamasi, ar būste buvo karštas vanduo, vonia, dušas, tualetas su nutekamuoju vandeniu, vandentiekis, kanalizacija, virtuvė. Surašymo duomenimis, 74,8 proc. būstų buvo karštas vanduo, 76,2 proc. – vonia, dušas, 76 proc. – tualetas su nutekamuoju vandeniu, 87,9 procento – vandentiekis, 84,7 proc. – kanalizacija. Daugiausia padidėjo būstų, turinčių vandentiekį ir kanalizaciją, lyginamoji dalis (daugiau nei 10 procentinių punktų). 974,7 tūkst. būstų (70,9 proc. visų būstų) buvo įrengti visi patogumai, juose gyveno 2 mln. 264 tūkst. gyventojų (75,6 proc. visų būstuose gyvenusių asmenų).

723,1 tūkst. (52,6 proc.) būstų buvo įrengtas centrinis šildymas iš šilumos tinklų, 332,4 tūkst. (24,2 proc.) – centrinis šildymas iš vietinio šilumos šaltinio, 292,9 tūkst. (21,3 proc.) būstų buvo šildomi krosnimi, židiniu ar kitu šildymo būdu. 1,9 tūkst. (0,1 proc.) būstų buvo be šildymo. 24 tūkst. (1,8 proc.) būstų šildymo būdas nebuvo nurodytas.

Close

Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės ...

„Lidlui“ pristačius naują kolekciją – ažiotažas: kodėl ta pati prekė Didžiojoje Britanijoje pigesnė?

 Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį ...

Minimalaus atlyginimo „trupinimas“ – idėjų stoka su populizmo prieskoniu

 Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai ...

Vaistai nuo emigracijos: tereikia „pažadėtosios“ algos?

 Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, ...

Trys brangstančios prekės: jei Lietuvos ūkininkai daugiau neužsiprašė, kodėl kaina padidėjo?

 Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę ...

Įspėjimas visiems vairuotojams: Lietuvą pasieks automobilių-skenduolių banga

 Pastarosiomis savaitėmis Jungtines Amerikos Valstijas siaubusių uraganų pasekmes netiesiogiai pajusime ir Lietuvoje. Jų laukti reikėtų kiek netikėtoje srityje – automobilių sektoriuje. Rinkos ekspertai perspėja, kad dar šiemet ...

Advokatė atskleidė, kaip pasinaudojus Darbo kodeksu galima užsidirbti daugiau

 Darbo kodekse įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas gali būti naudingas tiek apie 100 tūkstančių Lietuvos darbuotojų, tiek darbdaviams, teigia advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partnerė Vilija ...

Net ir po Darbo kodekso įsigaliojimo, tūkstančiai kvalifikuotų darbuotojų dirba už minimumą

 Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių ...

Ištyrė, kam lengviau įsigyti būstą: estui, latviui ar lietuviui?

 Trečdalis šalies didmiesčių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų ketina arba nori įsigyti naują būstą, ir kas antras iš jų dairytųsi buto naujos statybos daugiabutyje, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu ...

Įvardijo du nelegalius apgyvendinimo paslaugų teikėjus

 75 – tiek teisės aktų reikalavimų neatitinkančių apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų Lietuvoje nustatė Turizmo departamento specialistai patikros vasarą metu. Dalis pažeidimų buvo operatyviai pašalinti, tačiau 2017 m. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas