Per dešimtmetį Lietuvoje būstų padaugėjo 7,4 proc.


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2013-06-28 11:49

Lietuvoje 2011 m. kovą užfiksuota 1 mln. 389 tūkst. būstų, per dešimtmetį tarp surašymų būstų skaičius išaugo 7,4 procento, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Surašymo duomenimis, tradicinių būstų (vieno buto ar dviejų butų namuose, butų daugiabučiuose namuose ar negyvenamuosiuose pastatuose) buvo 1 mln. 374 tūkst., arba 98,9 proc. visų būstų (2001 m. – 1 mln. 275 tūkst., arba 98,6 proc.), bendro naudojimo gyvenamųjų būstų (būstų bendrabutyje, viešbutyje) – 14,6 tūkst., arba 1,1 procento (2001 m. – 17,4 tūkst., arba 1,4 proc.). Netradicinių būstų (nepritaikytų gyventi ištisus metus sodo namų, vagonėlių, kitokių statinių ar pan.) buvo 257, arba 0,02 proc. visų būstų (2001 m. – 554, arba 0,04 proc.). Didžiausią tradicinių būstų dalį sudarė butai (59,8 proc.), kas trečias būstas buvo vieno buto namas (36,2 proc.). 56,9 proce. šalies gyventojų gyveno butuose, 38,4 procento – vieno buto namuose.

13,4 proc. būstų buvo pastatyti iki 1945 m. Daugiau nei du trečdaliai visų būstų (71,5 proc.) buvo pastatyti 1946–1990 metais. Nuo 1991 m. iki 2000 m. pastatyta 7 procentai būstų: mieste – 8,1, kaime – 4,8 procentų. Būstai, pastatyti nuo 2001 m. iki 2011 m. kovo 1 d., sudarė 6,2 procento visų būstų: mieste – 6,7, kaime – 5,2 procento. 1,9 procento būstų pastatymo metai nebuvo nurodyti.

2011 m. 1 mln. 169 tūkst. (85,1 proc.) būstų buvo gyvenama nuolat, 46,8 tūkst. (3,4 proc.) būstų buvo naudojami kaip antrieji būstai arba gyvenami sezono metu, 151,5 tūkst. (11 proc.) būstų buvo neapgyvendinti. 7 tūkst. (0,5 proc.) būstų apgyvendinimas nebuvo nurodytas.

Daugiausia Lietuvoje buvo dviejų (33 proc.) ir trijų (27,3 proc.) kambarių būstų, juose gyveno 63,2 proc. gyventojų. Vidutinis vieno būsto naudingasis plotas buvo 63,1 m2 (2001 m. – 59,6 m2). Vienam gyventojui vidutiniškai teko 26,2 m2 naudingojo ploto (2001 m. – 22,6 m2).

Surašymo metu buvo teiraujamasi, ar būste buvo karštas vanduo, vonia, dušas, tualetas su nutekamuoju vandeniu, vandentiekis, kanalizacija, virtuvė. Surašymo duomenimis, 74,8 proc. būstų buvo karštas vanduo, 76,2 proc. – vonia, dušas, 76 proc. – tualetas su nutekamuoju vandeniu, 87,9 procento – vandentiekis, 84,7 proc. – kanalizacija. Daugiausia padidėjo būstų, turinčių vandentiekį ir kanalizaciją, lyginamoji dalis (daugiau nei 10 procentinių punktų). 974,7 tūkst. būstų (70,9 proc. visų būstų) buvo įrengti visi patogumai, juose gyveno 2 mln. 264 tūkst. gyventojų (75,6 proc. visų būstuose gyvenusių asmenų).

723,1 tūkst. (52,6 proc.) būstų buvo įrengtas centrinis šildymas iš šilumos tinklų, 332,4 tūkst. (24,2 proc.) – centrinis šildymas iš vietinio šilumos šaltinio, 292,9 tūkst. (21,3 proc.) būstų buvo šildomi krosnimi, židiniu ar kitu šildymo būdu. 1,9 tūkst. (0,1 proc.) būstų buvo be šildymo. 24 tūkst. (1,8 proc.) būstų šildymo būdas nebuvo nurodytas.

Close

Darbo paieškos ir algos Lietuvoje: dabar ir prieš 100 metų

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos ...

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ligos išmokas

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio ...

Sausį kainos ir vėl didėjo: kas brango, kas pigo?

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros ...

Maisto kainos – galvos skausmas ir Seimo nariams: pateikė naują siūlymą

Politikai ir vėl pradėjo svarstyti, kad galbūt jie turi įsikišti ir pabandyti užtikrinti žemesnes maisto produktų kainas. Dėl to jau ruošiamas naujas siūlymas. Konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis siūlo, kad pridėtinės ...

Po sustiprintos alkoholio kontrolės „bambalinį“ alų pakuotėmis perka net negeriantys

Šiais metais įsigalioję prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimai paisomi ne visų. Policija jau yra pranešusi apie skelbimus įvairiose socialinių tinklų grupėse, o regionuose pastebėtas ir „taškų“ klestėjimas. Prekybininkas: drąsiai ...

Ilgai laukta mokesčių reforma: kas gali pasikeisti?

 Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik ...

Lenkija praranda patrauklumą: ar lietuviai vis dar susivilios vykti apsipirkti?

 Tuntais į Lenkiją vykstantys apsipirkti lietuviai nėra naujiena. Tačiau, anot ekonomistų, situacija gali pradėti keistis, mat vieno iš trijų veiksnių, lėmusių Lenkijos kainų žavesį, nebelieka. Pastebima, kad jau kurį laiką zlotas vis ...

Alkoholio reklama liejasi laisvai – gamintojai aptiko valstiečių inicijuotų pataisų spragą

 Nuo šių metų įsigaliojęs bet kokios alkoholio reklamos draudimas įnešė daug sumaišties alkoholio gamintojams. Tačiau net ir per sumaištį nebuvo sunku pamatyti, kaip gudriai galima apeiti draudimus ir toliau ...

Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?

 Šaltuoju metų sezonu siauste siaučia ne tik įvairūs ligų sukėlėjai, bet ir internetiniai sukčiai, žmonėms siūlantys įsigyti neva stebuklingai tai vienokius, tai kitokius negalavimus bei sveikatos sutrikimus išgydančių ...

Nemaloni žinia tėvams: vaikų išmokos vėluos

 Dėl nuo pat pradžių strigusios sistemos, priimančios prašymus dėl vadinamųjų vaiko pinigų, išmokas laiku gaus ne visi. Prognozuojama, jog sausio gale prašymus pateikę tėvai, pinigų gali tikėtis tik kovo mėnesį. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas